Panevėžio ligoninės oftalmologas Eugenijus Žvykas savo kasdienybę vadina kruopštaus darbo ritualu: akių chirurgija reikalauja preciziškumo, o klaida gali būti lemtinga. Jaunas gydytojas ne tik grąžina regėjimą pacientams, bet ir nuolat susiduria su netikėtomis traumomis, kurių priežastys dažnai primityvios – neatsargumas, saugos priemonių nebuvimas ar momentinė neapdairumas.
Jauno specialisto kelias ir netikėti mokymosi būdai
E. Žvykas pasakoja, kad chirurginių įgūdžių įgijimas reikalauja laiko ir praktikos, kurios rezidentūroje dažnai trūksta. Siekdamas mokytis, jis netgi naudojo netradicinius „simuliatorius”: „Vaikščiodavau į turgelį, pirkdavau kiaulių galvas, išlupinėdavau iš jų akis ir tamsiame kambarėlyje užsidaręs jas badžiau, siuvau”. Tokie eksperimentai atspindi pragmatišką požiūrį – išradingai bandant įgyti rankų miklumą ten, kur nėra modernių simuliatorių.
Pacientų reakcijos ir darbo prasmė
Gydytoją ypač džiugina pacientų atgautas regėjimas ir nuoširdžios reakcijos: „Daktare, tikrai nemaniau, kad esu tokia sena!”, „Nežinojau, kad mano vyras toks nebegražus ir kad pati turiu šitiek raukšlių!”, „Jūs kaltas, kad mano namai tokie netvarkingi, anksčiau nemačiau voratinklių”. Tokios frazės parodo, kiek kasdienė praktika pakeičia žmonių gyvenimus ir kokią emocinę naudą teikia medikui.
Keistos, bet dažnos traumos
Įprastos priežastys – žoliapjovės, trimeriai, fejerverkai, dujų balionėliai ir darbo įrankiai. Žoliapjovės dažnai išmeta akmenukus ar kitus skaldinius, kurie smogia į akis; trimerių svirtys gali sukelti tokį smūgį, kad akis būna negrįžtamai pažeista. Taip pat pasitaiko autoįvykių, kai į automobilio saloną įskrenda paukštis – kaip prisimena gydytojas, kartą į priekinį stiklą „įskrido“ gandras, o stiklo šukės sužeidė visus keleivius.
Retesnės, bet pavojingos situacijos
Medikas mini ir mažylius, kurie griūdami akies neapsaugo rankoje nešiojamų daiktų, pavyzdžiui, dantų šepetukų.
Taip pat pasitaiko sužeidimų nuo kampinio šlifuoklio ar plastikinių šratukų – mažos priemonės gali padaryti didelę žalą. Kai trauma yra kiaurinė, gydytojai privalo siųsti pacientus į aukštesnio lygio klinikas pagal nustatytą tvarką, nes tokių atvejų valdymas reikalauja specializuotos įrangos ir patirties.
Prevencija ir sistemos trūkumai
E. Žvykas atkreipia dėmesį į švietimą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi: apsauginiai akiniai, atsargus įrankių naudojimas ir atsakingas elgesys švenčių metu mažintų daug traumų. Be to, jis pabrėžia trūkstamų simuliatorių ir praktikos problemas rezidentūroje bei siūlo investuoti į modernią mokymo įrangą, kad jaunieji chirurgai galėtų saugiai įgyti įgūdžių.
Išvados
Oftalmologo praktika – tai ne tik technika, bet ir prevencija. Dažna akių trauma galėtų būti išvengta paprastomis saugos priemonėmis, o pacientų švietimas ir geresnės mokymo sąlygos gydytojams leistų dar efektyviau apsaugoti ir atkurti regėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.