Imuninė sistema — tai viso organizmo gynybinis mechanizmas, pasklidęs po visus audinius ir organus. Ji neturi vienos „buveinės“, ją sudaro įvairūs komponentai, kurie atlieka skirtingas užduotis: vieni kovoja su virusais, kiti su bakterijomis, grybeliais ar net vėžinėmis ląstelėmis. Tačiau net tinkamai veikianti sistema gali „nepastebėti“ vėžio: naviko ląstelės mutuoja greitai ir gali išmokti slopinti imuninį atsaką arba maskuotis taip, kad imuniniai „kariai“ jų neatpažintų.
Kaip vėžys apeina imunitetą
Vėžinės ląstelės neretai išskiria signalus, kurie aktyvina imuninės sistemos slopinamuosius mechanizmus arba pritraukia tokius elementus, kurie pradeda padėti navikui, o ne jį naikinti. Taip susidaro savotiškas „imuniteto apgaudinėjimo“ mechanizmas: vietoje to, kad imuninė sistema naikintų pakitusias ląsteles, ji nustoja reaguoti arba net padeda ligai progresuoti. Dalis šio fenomenu paaiškinimų siejasi su genetiniais veiksniais, dalis — su atsitiktinėmis mutacijomis.
Ką gali padaryti kiekvienas žmogus?
Nors visi rizikos mechanizmai nėra kontroliuojami, egzistuoja praktinės priemonės, kurios sumažina onkologinės ligos tikimybę ir padeda palaikyti imuninės sistemos sveikatą. Pirmiausia svarbi gyvensena: nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, laikytis subalansuotos mitybos ir palaikyti rekomenduojamą kūno svorį. Reguliarus fizinis aktyvumas — bent 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną — gerina imuninę sistemą, mažina uždegimą ir padeda „atnaujinti“ imuninės ląsteles.
Mityba ir papildai
Maistas turėtų būti spalvingas ir įvairus: daug daržovių, vaisių, žuvies, liesos paukštienos ir sveikų riebalų. Rekomenduojama vengti perdirbtų produktų ir riboti raudonos mėsos vartojimą. Specialių „stebuklingų“ papildų, kurie užtikrintų imuniteto apsaugą nuo vėžio, nėra. Ežiuolės preparatai ir panašios priemonės neturi pakankamai įrodymų, kad reikšmingai mažintų onkologinę riziką; papildus vartoti galima kaip pagalbinę priemonę, tačiau pagrindas turi būti sveika mityba.
Skiepai, skirstymas ir profilaktika
Tam tikri skiepai — pavyzdžiui, nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ar hepatito B — tiesiogiai mažina tam tikrų vėžio formų riziką. Taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų atrankinių patikrinimų: krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir kitų prevencinių tyrimų. Ankstyva diagnozė ženkliai pagerina išgyvenamumą ir gydymo efektyvumą.
Be to, svarbi miego kokybė ir streso valdymas: lėtinė įtampa bei miego trūkumas silpnina organizmo atsparumą. Grūdinimasis ir saikingas kūno „rengimassi“ žemesnei temperatūrai gali būti naudingas, tačiau ekstremalių praktikų reikėtų vengti. Galutinis priminimas — net ir stiprus imunitetas negarantuoja visiškos apsaugos nuo vėžio, tačiau sveikas gyvenimo būdas, vakcinacija ir reguliarūs patikrinimai ženkliai sumažina riziką ir didina tikimybę pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.