Higienos instituto paskelbta 2018 metų mirčių priežasčių statistika atskleidžia, kad ilgalaikės tendencijos Lietuvoje išlieka nepakitusios: pirmauja kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai, o trečioje – išorinės priežastys. 2018 metais šalyje mirė 39 574 žmonės, t. y. 568 asmenimis mažiau nei 2017 m., o mirtingumo rodiklis sudarė 14,1 mirusiojo 1000 gyventojų.
Pagrindinės mirties priežastys ir procentinė struktūra
Iš visų mirties priežasčių tris didžiausias grupes 2018 m. sudarė: kraujotakos sistemos ligos (55,4 proc.), piktybiniai navikai (20,3 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,6 proc.). Tokia struktūra reiškia, kad daugiau nei 82 proc. visų mirčių tenkė trims pagrindinėms kategorijoms, o tai pabrėžia profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą.
Vyrų ir moterų skirtumai
2018 m. mirė 19 024 vyrai. Iš jų 47,3 proc. priežastis sudarė kraujotakos ligos: daugiausia – išeminė širdies liga (63,9 proc. tarp kraujotakos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21,8 proc.). Nuo piktybinių navikų mirė 4 424 vyrai (23,3 proc. visų mirusių vyrų), iš jų dažniausiai – trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys (21 proc.), priešinės liaukos vėžys (11,8 proc.) ir skrandžio vėžys (7,8 proc.). Iš 1 878 vyrų, mirusių nuo išorinių priežasčių, 55 proc. žuvo nelaiminguose atsitikimuose, o 28,9 proc. – dėl savižudybių (543 atvejai).
2018 m. mirė 20 550 moterų. Net 62,9 proc. jų mirties priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos (dažniausiai išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos). Nuo piktybinių navikų mirė 3 604 moterys (17,5 proc.), daugiausia – nuo krūties vėžio (14,5 proc. tarp moterų, mirusių nuo piktybinių navikų), taip pat plaučių ir kiaušidžių vėžiai.
Darbingo amžiaus gyventojai ir vaikų mirtingumas
Darbingo amžiaus (16–64 m.) asmenys sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų: tarp vyrų – 33,1 proc., tarp moterų – 12,2 proc. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirčių tenka išeminėms širdies ligoms (17,8 proc.), virškinimo organų piktybiniams navikams (7,2 proc.) ir tyčiniams susižalojimams (6,3 proc.).
Darbingo amžiaus moterų pagrindinės priežastys – išeminė širdies liga (10,9 proc.), moters lyties organų piktybiniai navikai (9,9 proc.) ir virškinimo organų piktybiniai navikai (8,6 proc.).
Vaikų mirtingumas pastaruosius kelerius metus mažėja: 1–17 m. amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 34,1 proc. nuo 2014 m. 2018 m. mirė 89 tokio amžiaus vaikai, daugiausia dėl išorinių priežasčių, piktybinių navikų ir nervų sistemos ligų. Kūdikių (iki 1 m.) mirtingumo pagrindinės priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos ir įgimtos vystymosi ydų.
Reikšmė visuomenės sveikatai ir prevencija
Šie duomenys pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, skatinti sveiką gyvenseną, ankstyvą ligų diagnostiką ir prieinamą gydymą. Vėžio prevencijoje svarbu stiprinti skiepijimą, ankstyvą atranką ir ugdyti sveikatos raštingumą. Išorinių priežasčių mažinimas – kelių eismo sauga, darbų sauga, psichikos sveikatos ir savižudybių prevencija – reikalauja integruotų veiksmų ir tikslinių programų, ypač darbingo amžiaus vyrams, kuriems išorinės priežastys ir savižudybės išlieka reikšminga problema.
Ilgalaikė nauda priklauso nuo sisteminių sprendimų: investicijų į visuomenės sveikatą, prieinamų prevencinių programų ir sveikatos priežiūros paslaugų tolygumo visiems gyventojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.