Sąnarių traumos ir nusidėvėjimas neretai tampa didžiule problema, kuri gali paveikti gyvenimo kokybę ir mėgstamą laisvalaikį. Vilniaus universiteto docentas, artroskopinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje Vytautas Tutkus atkreipia dėmesį, kad artrozė ir kitos sąnarių ligos visuomet siunčia aiškius signalus – tai metas rimtai įvertinti savo fizinį aktyvumą ir galbūt pakeisti pomėgius, kad išvengtume rimtesnių komplikacijų.
Artroskopinė chirurgija – pažangus sąnarių gydymo metodas
Vytautas Tutkus yra viena iš pirmųjų asmenybių Lietuvoje, 1990 metais sėkmingai atlikęs pirmąsias artroskopines menisko pašalinimo ir riešo raiščių plastyklos operacijas. Šis metodas suteikia galimybę gydyti sąnarių sužalojimus mažai invazyviu būdu, tai yra atliekant mažus pjūvius, dėl ko pacientų organizmo pažeidimai yra minimizuojami, o gijimas greitesnis. Artroskopinės operacijos leidžia profesionaliems sportininkams, baleto šokėjams ir aktyviai gyvenantiems žmonėms sparčiai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Kada sąnarys siunčia signalą keisti gyvenimo būdą?
Pasak gydytojo, daugeliui žmonių po keturiasdešimties metų pradeda mažėti raumenų masė ir bendras kūno ištvermės lygis. Tai reiškia, kad sąnariai ima patirti didesnį krūvį, o esant žalingiems judesiams ar per dideliam fiziniam aktyvumui, traumos būna neišvengiamos. Svetainėje paminėtos traumos, tokios kaip menisko plyšimai, raiščių trūkimai ar patempimai, dažnai pasitaiko tiems, kurie pamiršta pasiruošimą ar pervertina savo galimybes. Vytautas Tutkus ypač pabrėžia, kad neįvertinus organizmo galimybių, rizikuojama ne tik sugadinti atostogas, bet ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
„Daug kam atrodo, kad atostogos yra svajonių išsipildymo metas, todėl drąsiai leidžiasi į kalnų žygius, brenda per upokšnius, ieško laukinių paplūdimių, į kuriuos reikia nusileisti per uolas. Siekdami užsibrėžtų tikslų žmonės rizikuoja, nes neįvertina savo galimybių“, – dalijosi savo mintimis V.
Tutkus.
Kaip stiprinti sąnarius ir išvengti traumų?
Norint išvengti sąnarių sutrikimų, svarbu nuolat stiprinti raumenis aplink sąnarį ir palaikyti bendrą kūno ištvermę. Fizinis aktyvumas turi būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę ir pomėgius. Tyrimai rodo, kad žmonėms, viršijantiems keturiasdešimties metų amžiaus ribą, reikia reguliariai atlikti ištvermės ir jėgos lavinimo pratimus, kurie padeda apsaugoti sąnarius nuo pernelyg didelio streso.
Planavimo aspektas taip pat yra labai svarbus – prieš einant į intensyvią kelionę ar sportinę veiklą, rekomenduojama gerai pasiruošti, t.y. apšilti, atlikti raumenų stiprinimo pratimus, ir palaipsniui didinti krūvį. Nesvarbu, ar mėgstate slidinėjimą, kalnų žygius ar kitą aktyvų laisvalaikį, sąnarių sveikata turi būti prioritetu.
Apibendrinimas
Sąnarių artrozė ir traumos gali ženkliai apriboti gyvenimo džiaugsmą, tačiau tinkamas fizinis pasiruošimas ir individualių galimybių įvertinimas leidžia išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Gydytojas Vytautas Tutkus įspėja nepamiršti savo kūno siunčiamų signalų – jei sąnarys pradeda skausmingai reaguoti, laikas keisti gyvenimo būdą ir fizinio aktyvumo formą. Tai ne tik padės išlaikyti judėjimo laisvę, bet ir užtikrins kokybišką kasdienį gyvenimą ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.