Atrasta nauja vėžio ląstelių stabdymo paslaptis: kaip žarnyno mikrobiota gali išgelbėti gyvybes

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai leidžia vis giliau suvokti, kokį svarbų vaidmenį žmogaus organizme atlieka žarnyno mikrobiota, ypač kalbant apie sudėtingas ir pavojingas ligas, kaip antai vėžys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, medicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas dalijasi naujausiomis įžvalgomis, kurios ekspertus ir medikus nustebino savo efektyvumu ir potencialu keisti ligų gydymo būdus.

Ląsteliena ir mikrobiota – gyvybiškai svarbūs sveikatai

Tomas Vaičiūnas pristato naują mokslinį atradimą, kad onkologinės ląstelės turi savo mikrobiotą, kurių intensyvumas tiesiogiai įtakoja vėžio ląstelių augimą ir aktyvumą. Sumažinus šios mikrobiotos tankį, onkologinės ląstelės sulėtėja arba net gali žūti. Tai atveria naujas galimybes gydant vėžį, orientuojantis ne tik į ligos simptomų slopinimą, bet į tiesioginį ligos šaltinio stabdymą.

Dar įdomiau, kad tai tiesiogiai siejasi su žmogaus žarnyno sveikata ir mikrobiotos sudėtimi. Tyrėjai iš naujo atranda ląstelinės skaidulos – ląstelienos – reikšmę ne tik žarnyno mikrobiotai, bet ir visam organizmo balansui. T.Vaičiūnas akcentuoja, kad ląsteliena yra ypatingas gyvybės šaltinis, nes ji maitina naudingą mikrobiotą ir skatina laimės hormono – serotonino – gamybą žarnyne. Serotoninas ne tik padeda palaikyti gerą nuotaiką, bet ir tiesiogiai įtakoja melatonino gamybą, svarbią tinkamam miego ciklui ir organizmo atsistatymui.

Mitybos vaidmuo vėžio prevencijoje ir gydyme

Daktaro Vaičiūno teigimu, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Per didelis raudonos mėsos ir perdirbtų pieno produktų vartojimas yra susijęs su žalingų medžiagų kaupimusi žarnyne, kurie neigiamai paveikia mikrobiotą ir gali skatinti vėžio ląstelių augimą. Tuo tarpu vaisių, daržovių, ląstelienos ir skaidulų gausa, priešingai, stiprina žarnyno mikrobiotą bei mažina onkologinių ląstelių mikrobiotos tankį, tokiu būdu organizme kuriant sąlygas, padedančias sustabdyti vėžio vystymąsi.

Šie moksliniai duomenys puikiai dera su gyvensenos medicinos principais, kuriuos aktyviai propaguoja gydytojas T.Vaičiūnas. Gyvensenos medicina, prisimindama ne tik mitybą, bet ir fizinį aktyvumą, stresų valdymą bei socialinės aplinkos įtaką, siekia ne tik gydyti ligas, bet ir suprasti jų priežastis bei jas pašalinti, tuo pačiu mažinant ligų pasikartojimo riziką. Tai skirtinga nuo standartinių gydymo metodų, kurie dažnai tik valdo ligos simptomus vaistais ar chirurginėmis intervencijomis.

Asmeninė patirtis ir praktiniai patarimai

Daktaro Vaičiūno patirtis su Krono liga rodo, kaip svarbu kompleksinis požiūris į sveikatą. Pakeitus mitybą ir atsisakius tam tikrų maisto produktų, jau po kelių savaičių atsirado ryškus pagerėjimas – sumažėjo skausmai, normalizavosi žarnyno veikla ir pagerėjo miego kokybė. Šie rezultatai įkvėpė gilintis į gyvensenos mediciną ir taikyti ją ne tik lėtinių ligų valdymui, bet ir vėžio prevencijai.

T.Vaičiūnas rekomenduoja rinktis Viduržemio jūros regiono mitybą, kurioje dominuoja augalinės kilmės produktai, tuomet kai žuvis ir mėsa sudaro nedidelę raciono dalį. Šis mitybos modelis ne tik teikia gausų kiekį ląstelienos ir skaidulų, bet ir palaiko sveiką žarnyno mikrobiotą, stiprina imuninę sistemą bei padeda užkirsti kelią įvairioms lėtinėms ligoms bei onkologinėms ligoms.

Gyvensenos medicina – ateities viltis gydant vėžį

Gyvensenos medicina nėra alternatyva moderniajai medicinai, bet jos puiki papildoma priemonė, siekiant sustiprinti organizmo atsparumą ir kovoti su ligomis giliau. T.Vaičiūnas pabrėžia, kad šis mokslas, paremta klinikiniais tyrimais, prisideda prie prevencijos ir padeda sumažinti ligų priežastis, kurios tradicine medicina dažnai lieka neišspręstos.

Ateityje tokie tyrimai ir praktinės gydymo rekomendacijos gali ženkliai pakeisti pacientų gyvenimus, suteikti jiems daugiau vilties ir pagerinti gyvenimo kokybę. Stiprinant žarnyno mikrobiotą ir puoselėjant sveiką gyvenseną, galime iš esmės paveikti ne tik vėžio likimą, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų eigą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 40 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *