Po vasario 24-ąją pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą gerokai išaugo visuomenės dėmesys Lietuvos kariuomenei ir šalies gynybai. Nemažai lietuvių, net ir neturintys bazinių žinių bei įgūdžių, užsirašė į šaulius, o ginklų parduotuvėse ištuštėjo prekių lentynos. Šiame kontekste ypač išryškėja karių sveikatos ir pasiruošimo svarba, nes, nors kariai pasižymi nepriekaištinga sveikata, jie taip pat gali susirgti ar susižeisti. Kariuomenės sėkmė didele dalimi priklauso nuo karo medikų. Apie tai kalbėjomės su karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininke pulkininke leitenante Nijole Bražinskaite ir karo psichologijos sektoriaus psichologe kapitona Donalda Šliauteriene.
Karinės medicinos ekspertizės ypatumai: kuo ji skiriasi nuo įprastos patikros?
Karinė medicinos ekspertizė, skirta tiriamiesiems, atliekama Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisėse. Ją atlieka gydytojai specialistai, šeimos gydytojai ir psichologai. Visiems tikrinamiesiems atliekami privalomi tyrimai, kurių sąrašą tvirtina Karo medicinos tarnybos vadas. Atvykę į patikrinimą, kandidatai pildo karinės medicinos ekspertizės aktą, kuriame pateikia išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę: esamas ligas, pasikartojančius sutrikimus, taikytą gydymą ir buvusias operacijas. Medicinos personalas įvertina asmens skundus, pateiktus medicininius dokumentus, informaciją iš elektroninės sveikatos paslaugų sistemos ir tyrimų rezultatus. Esant poreikiui, skiriami papildomi diagnostiniai tyrimai ir gydytojų konsultacijos, siekiant tinkamai įvertinti asmens sveikatą.
Jaunimo sveikatos iššūkiai ir jų atspindys kariuomenėje
Pastaraisiais metais vis dažniau skundžiamasi, kad skaitmeniniame pasaulyje užaugusi karta yra mažiau fiziškai aktyvi ir dažniau turi įvairių sveikatos trūkumų. Pulkininkė leitenantė N. Bražinskaitė patvirtina, kad karinės medicinos ekspertizės duomenys atspindi bendrą Lietuvos 18–29 metų amžiaus jaunimo sergamumą ir ligas. Lyginant su Higienos instituto tyrimo „Lietuvos jaunimo sveikatos būklė 2015–2020 m.“ duomenimis, akivaizdu, kad tik apie 24 proc. 15–29 metų jaunimo užsiima sportu ar kita aktyvia veikla.
Beveik kas trečias vyras ir kas dešimta moteris kasdien rūko, o apie 27,5 proc. vyrų ir perpus mažiau moterų kartą per savaitę ar dažniau vartoja alkoholį. Ypač neramina tai, kad 20–24 metų amžiaus grupėje apie 38,6 proc. asmenų diagnozuotos su alkoholio vartojimu susijusios ligos. Tarp jaunimo taip pat dažnai pasitaiko kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų, sužalojimų, apsinuodijimų, jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligų bei psichikos ir elgesio sutrikimų.
Šokiruojantys rezultatai: daugiau nei pusė šauktinių netinka tarnybai
Praėjusiais metais Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje tinkamais karo tarnybai buvo pripažinta vos 50,8 proc. visų patikrintų jaunuolių. Šis tinkamumo kritimas siejamas su pastarųjų metų iššūkiais – COVID-19 pandemija, karantinais ir iš to kylančiomis psichologinėmis problemomis. Didelę įtaką tinkamumui tarnybai turi ir motyvacija, ypač atliekant tarnybą savanoriškumo principu, nes turintys sveikatos sutrikimų retai kandidatuoja savanoriškai. Dalis nemotyvuotų jaunuolių bando vengti tarnybos deklaruodami daugiau sveikatos problemų, o tai užtęsia ištyrimą.
Dažniausiai šauktiniai pripažįstami netinkamais tarnybai dėl:
- Psichikos ligų ir psichologinių problemų (44 proc.).
- Terapinių ligų (kvėpavimo, kraujotakos sistemos, kitų) (25 proc.).
- Chirurginių ir traumatologinių ligų (jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligos, būklės po traumų) (17 proc.).
- Neurologinių, regėjimo ir kitų ligų (12 proc.).
Dalis jaunuolių pripažįstami netinkamais dėl kelių turimų ligų arba dėl ekspertizės metu nustatytų ūmių ligų, dėl kurių tarnyba atidedama.
Simuliantai ir jų atpažinimas
Medicinos patikrinimų metu pasitaiko, kad kandidatai pildydami klausimyną pateikia daugiau nusiskundimų ar bando sukčiauti atlikdami tyrimus netinkamai. N. Bražinskaitė pabrėžia, kad gydytojai atidžiai išklauso kiekvieno asmens skundus ir tiria juos, tačiau „tokios diagnozės kaip skausmas nėra“. Nenustačius ligos priežasčių, asmuo pripažįstamas tinkamu karo tarnybai, nes „negalima pasakyti: man taip skauda, kad aš negaliu eiti tarnauti“.
Karo medikų trūkumas ir psichologinė pagalba kariams
Profesinės karo tarnybos kariams profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas kasmet, o karinė medicinos ekspertizė – kas 4 ar 6 metus, priklausomai nuo amžiaus. Tačiau pastarąjį dešimtmetį pastebimas karo medicinos gydytojų, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, mažėjimas, net ir tarp jaunų specialistų. Ši problema, ryškėjanti tik Lietuvoje, kelia grėsmę sėkmingam karinių operacijų vykdymui ir savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui kariams. Ypatingo medikų susidomėjimo tarnyba po Rusijos invazijos į Ukrainą nėra.
Kalbant apie psichologinę sveikatą, kapitonė Donalda Šliauterienė teigia, kad psichologinė situacija Lietuvos kariuomenėje yra stabili, tačiau kario uniforma nepadaro šauktinio nepažeidžiamo. Kariuomenė atspindi visuomenės nuotaikas ir problemas. Viena svarbiausių šių metų temų – savižudybių prevencija, kurios metu kariai mokomi atpažinti rizikos ženklus ir nukreipti pagalbos. Kariams teikiama nemokama visą parą veikianti psichologinės pagalbos telefono linija, organizuojami mokymai, seminarai ir grupės. Karo psichologai stengiasi būti kuo arčiau kario, lankydamiesi jų gyvenamosiose patalpose ir bendraudami su vadais. Nuo pat pirmųjų dienų šauktiniai supažindinami su psichologinėmis paslaugomis ir skatinami kreiptis pagalbos. Džiugina, kad vis daugiau karių ir šauktinių nebemano, jog kreiptis į psichologą yra gėdinga. Priešingai – tai yra stiprybės, o ne silpnumo, požymis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.