2024 metų sausio-liepos mėnesiais Lietuvoje buvo registruotas vienas stabligės atvejis, kuris, deja, baigėsi mirtimi. Ši žinia sukrėtė visuomenę ir dar kartą priminė apie šios dažnai pamirštamos, tačiau itin pavojingos ligos grėsmę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina gyventojus atidžiau rūpintis savo sveikata, ypač dirbant sode ar darže, kur didėja rizika susižeisti ir užsikrėsti šia mirtina infekcija.
Stabligė – tyli grėsmė darbui sode
Stabligę sukelia bakterijos Clostridium tetani, kurios išskiria nuodingą toksiną, pažeidžiantį nervų sistemą ir sukeliančią stiprius raumenų spazmus. Šių bakterijų sporos dažnai yra dirvožemyje, ypač ten, kur pasitaiko žemės ūkio gyvūnų ar kitų žinduolių išmatų. Žaizdos, kurias galime gauti dirbdami sode – įpjovimai, įdurimai, įbrėžimai ar prakirpymai – ypač jei įrankiai yra nešvarūs arba seni ir surūdiję, gali tapti vartais stabligės bakterijoms patekti į organizmą. Žinoma, užsikrėsti stabligės bakterijomis per burną yra labai neįprasta, liga plinta tik per žaizdas.
Kaip apsisaugoti nuo stabligės?
Vienintelė veiksminga apsaugos priemonė nuo stabligės yra skiepai. Vaikai Lietuvoje nuo šios ligos yra skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Tačiau suaugusiųjų imunitetas linkęs silpnėti, todėl vakcinaciją rekomenduojama atnaujinti kas 5-10 metų. Lietuvoje kasmet užregistruojami vidutiniškai 1-2 stabligės atvejai, o nuo 2010 iki 2023 metų buvo registruoti 22 atvejai, iš kurių 8 baigėsi mirtimi.
NVSC specialistai pabrėžia, kad daug didesnė rizika susirgti stabligės liga yra tiems asmenims, kurie niekada nebuvo paskiepyti, arba tiems, kurių vakcinacija buvo nepilna ar pasibaigusi prieš daugiau nei dešimtmetį. Taip pat ypač rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės bei žemės ūkyje dirbantys asmenys, nes jų imunitetas gali būti susilpnėjęs.
Praktiniai patarimai sodininkams ir daržininkams
Artėjant rudens sezonui ir sandėliuojant vasarą užaugintas daržo gėrybes, svarbu ypatingą dėmesį skirtį asmeninei apsaugai.
Darbo metu būtina naudoti apsaugines pirštines, o jei gaunate bet kokį odos pažeidimą, būtina tinkamai jį sutvarkyti ir dezinfekuoti, kad bakterijos nepatektų į organizmą. Net menkas įpjovimas ar įbrėžimas, užsikrėtus stablige, gali būti mirtinas.
Daiva Razmuvienė, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, atkreipia dėmesį: „Stabligė nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl apsaugą suteikia tik skiepai. Deja, valstybės finansuojama skiepijimosi programa suaugusiems nuo stabligės vyksta vangiai – pernai skiepijosi tik 33 367 asmenys, o užpernai – vos 23 277. Nepamirškime atnaujinti vakcinaciją kas 5-10 metų, ypač jeigu daug laiko praleidžiame gamtoje ar dirbame žemės ūkyje.“
Stabligė vis dar kelia grėsmę
Nors daugeliui stabligė gali atrodyti praeities liga, jos grėsmė išlieka – užsikrėtus kreipimasis dėl medicininės pagalbos turi būti neatidėliotinas. Ši liga sukelia stiprius raumenų spazmus, gali pažeisti kvėpavimo sistemą ir dažnai baigiasi mirtimi, jei atitinkamai negydoma. Visuomenės informavimas ir skiepų prieinamumo didinimas yra labai svarbūs prevencijos komponentai.
Apibendrinant, sodininkai, daržininkai ir visi, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, turi būti ypatingai budrūs, laikytis higienos, taisyklingai gydyti žaizdas ir atnaujinti vakcinaciją. Lietuvos statistika aiškiai rodo, kad stabligė nėra išnykusi ir gali būti mirtina, todėl jokiu būdu negalima ignoruoti jos pavojų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.