Vasara ir karštis natūraliai didina prakaitavimą, tačiau kai žmonės nuolat jaučiasi per karšti net ir vėsioje patalpoje, verta apsvarstyti medicinines priežastis. Tokie pojūčiai dažnai lydimi padažnėjusio širdies ritmo, rankų drebėjimo, nenuspėjamo svorio kritimo ar nuovargio. Šie simptomai gali rodyti skydliaukės padidėjusį aktyvumą, vadinamą hipertiroze.
Kada tai gali reikšti skydliaukės problemą?
Ne kiekvienas perkarštimas reiškia ligą: fizinis krūvis, stresas, per didelis kofeino vartojimas ar prasta miego kokybė taip pat sukelia panašius pojūčius. Tačiau jei nuolatinis šilumos jausmas atsiranda be aiškios priežasties ir kartu pastebite kitus simptomus – svorio kritimą be dietos, širdies plakimo, drebulius ar padidėjusį prakaitavimą naktį – reikėtų įtarti skydliaukės funkcijos sutrikimą.
Galimi simptomai ir priežastys
Hipertirozė – būklė, kai skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia – gali sukelti šiuos požymius: jautrumą karščiui, gausų prakaitavimą, tachikardiją (padidėjusį širdies ritmą), rankų drebėjimą, nervingumą, nuovargį ir nepaaiškinamą svorio netekimą. Dažniausios priežastys yra autoimuninė Graveso liga, toksiškosios mazginės ar difuzinės skydliaukės ligos bei tam tikros tiroidito formos.
Diagnozė ir reikšmė tyrimams
Jei įtariama skydliaukės padidėjusi veikla, gydytojas paskirs kraujo tyrimus: TSH (skydliaukės stimuliuojančio hormono) ir laisvo T4 bei T3 rodiklių matavimą. Hipertirozės atveju dažnai nustatomas sumažėjęs TSH ir padidėjęs laisvas T4 arba T3. Kartais atliekami ir antikūnų tyrimai, skydliaukės ultragarsas ar radionuklidų skenavimas, kad būtų nustatyta priežastis ir ligos plitimo pobūdis.
Gydymo galimybės ir simptomų valdymas
Gydymas priklauso nuo ligos priežasties, sunkumo ir paciento sveikatos. Dažniausi gydymo būdai – medikamentinė terapija (antitiroidiniai vaistai), beta adrenoblokatoriai, skiriami simptomams mažinti (pvz., padažnėjusiam širdies ritmui ir drebuliams), radioaktyviojo jodo terapija arba operacija.
Gydymo tikslas – normalizuoti skydliaukės hormonų kiekį ir sumažinti komplikacijų riziką, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus ar kaulų tankio mažėjimą ilgainiui.
Kada kreiptis į gydytoją ir kas padės namų sąlygomis
Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba endokrinologą, jei per karštumo jausmas lydi kiti išvardyti simptomai arba jei pastebimas greitas svorio mažėjimas ir širdies veiklos sutrikimai. Namų sąlygomis svarbu palaikyti pakankamą skysčių kiekį, vengti stiprių stimulančių (kafeino, nikotino), dėvėti lengvus drabužius ir stebėti pulsą. Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei atsiranda stiprūs krūtinės skausmai, alpimo būsenos ar sunkumas kvėpuoti.
Laiku diagnozavus ir pradėjus tinkamą gydymą, daugumai pacientų simptomai sumažėja arba visiškai išnyksta. Todėl nuolatinis perkarštimas ir kiti minėti požymiai nėra reikės tiesiogiai ignoruoti – profesionali medicininė įvertinimas gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.