Demencija ilgus metus vystosi palaipsniui, todėl ankstyvas požymių atpažinimas leidžia laiku kreiptis pagalbos ir organizuoti tinkamą priežiūrą. “Demenciją dažniausiai tapatiname su nykstančia atmintimi ir dėl to atsirandančiais orientacijos sutrikimais, galiausiai senatvine silpnaprotyste. Tai liga, kuri ne tik ištrina mūsų atsiminimus, pomėgius, įpročius, ji pamažu ardo žmogaus socialinius ryšius ir ištrina pačią asmenybę”,
– perspėja psichiatras-psichoterapeutas Erikas Stankūnas. Ši ligų grupė neapsiriboja vien atminties praradimu – ji veikia mąstymą, elgesį ir kasdienį žmogaus funkcionavimą.
Kaip demencija veikia orientaciją
Atmintis padeda orientuotis laike, erdvėje ir savyje. Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia dėmesio ir trumpalaikės atminties sutrikimu: žmogus nebeatsimena paskutinių pokalbių, sumaišo dienas ar įvykių nuoseklumą. Ilgainiui prasideda dezorientacija laike – pamirštami mėnesiai, neįmanoma nustatyti savaitės dienos, kartais net gimimo datos.
Dezorientacija erdvėje reiškia, kad senjoras gali nebeatpažinti pažįstamos aplinkos, pasiklysti pažįstamoje gatvėje arba nebesugalvoti kaip sugrįžti į namus. Dėl šių priežasčių dažnai girdime pranešimus apie išėjusius ir nebegrįžtančius vyresnio amžiaus žmones – tai gali būti demencijos pasekmė.
Diagnostika ir ligos priežastys
Demencijos sindromo priežastys įvairios, bet dažniausiai tai Alzheimerio liga arba kraujagyslinės smegenų ligos, kurių metu sutrinka smegenų aprūpinimas krauju. Nervinių ląstelių jungtys silpsta, o pačios ląstelės gali žūti, dėl to pamažu nyksta kognityvinės funkcijos.
Diagnozei nustatyti reikalingas nuoseklus vertinimas: šeimos gydytojo konsultacija, psichologiniai testai, neurologinė apžiūra ir vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas). Tai padeda atskirti demenciją nuo kitų priežasčių, pavyzdžiui, depresijos, vitamino trūkumo ar smegenų navikų.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti kai kurių demencijos formų vystymąsi.
„Sveikai gyvenant, vengiant žalingų įpročių, tinkamai rūpinantis kraujospūdžiu ir reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje, galima sumažinti mikroinfarktų ir smulkių kraujagyslių užsikimšimų tikimybę ir taip apsaugoti savo smegenis, atitolinant kraujagyslinės demencijos atsiradimą“,– pažymi specialistas. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinė veikla ir protinė veikla (skaitymas, kalbų mokymasis, galvosūkiai) prisideda prie smegenų atsparumo kūrimo.
Psichosocialinė parama šeimai ir tinkama slauga dažnai yra svarbesnė nei specifinis medikamentinis gydymas, ypač pažengusiose stadijose. Kai atsiranda kliedesių, nuolatinio nerimo ar psichozinių epizodų, gali prireikti medikamentų ir psichiatro konsultacijos.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebite nuolatinius atminties praradimus, charakterio pokyčius, apatiją ar bangavimus orientacijoje, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika padeda išaiškinti priežastis ir suplanuoti tolimesnį gydymą bei priežiūrą. „Kai atmintis subyra tiek, kad žmogus nebesiorientuoja laike ir erdvėje, diagnozuojama demencija, o žmogui turi būti suteikiama pagalba, kadangi pats jis jau nebegali tinkamai pasirūpinti savimi“,
– įspėja E.Stankūnas.
Laiku pastebėti simptomai, gydytojo įsikišimas ir šeimos parama gali pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę ir saugumą, net jeigu visiškai išgydyti ligos kol kas neįmanoma.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.