Rekordinė karščio banga, apėmusi didžiąją Europos dalį, Ispanijoje siejama su mažiausiai 212 perteklinių mirčių per kelias dienas – nuo sekmadienio iki trečiadienio, rodo valstybinio instituto stebėsenos duomenys. Toks skaičius atspindi staigų mirtingumo padidėjimą, susijusį su aukštomis temperatūromis ir jų poveikiu pažeidžiamiems gyventojų grupėms.
Kiek mirčių ir kaip jos apskaičiuojamos
Stebėsenos sistema „MoMo“ renka kasdienę mirčių statistiką ir apskaičiuoja perteklinės mirtingumo rodiklius, lygindama faktinius mirčių duomenis su istoriniais lūkesčiais. Tokie skaičiavimai ne visada reiškia, kad kiekvienas atvejis tiesiogiai užfiksuotas kaip karščio sukeltas mirties priežastis; dažnai tai pertekliniai atvejai, kurių priežastys gali būti susijusios su pasirinktinėmis sąlygomis – širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų problemomis, dehidratacija ar kitomis komplikacijomis, paaštrėjusiomis dėl aukštų temperatūrų.
Kas labiausiai kenčia nuo karščių?
Karščiai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams bei tiems, kurie dirba lauke arba neturi prieigos prie vėsios aplinkos. Miestų „šilumos salos“ efektas – kai tankiai užstatytose vietovėse naktimis temperatūra nedingsta – taip pat didina riziką. Sveikatos apsaugos specialistai pabrėžia, kad net žmonės be išankstinių sveikatos problemų gali patirti šilumos sukeltus organizmo sutrikimus, jei nėra tinkamai pasiruošę ir neimasi prevencinių priemonių.
Pasekmės, priežastys ir prevencija
Ekspertai ryšį tarp dažnėjančių karščio bangų ir klimato kaitos vertina kaip aiškų: aukštesnės vidutinės temperatūros ir ekstremalūs oro reiškiniai tampa vis dažnesni. Tai kelia papildomą naštą sveikatos priežiūros sistemoms, elektrinių tinklų apkrovai ir pažeidžiamoms bendruomenėms. Prevencijos priemonės apima vėdinamųjų bei vėsinančių centrų organizavimą, informacijos sklaidą apie hidrataciją ir saugų elgesį karščio metu, patikrinimus pas kaimynus ir artimuosius, ypač vyresnio amžiaus.
Kol tikslūs skaičiai gali būti patikslinti po išsamesnių analizų, šis pranešimas primena, kad karščio bangos nėra tik nepatogumas – jos gali tapti mirties priežastimi. Viešosios institucijos kviečiamos stiprinti perspėjimo sistemas ir parengti greito reagavimo priemones, o gyventojai – laikytis paprastų, bet gyvybiškai svarbių taisyklių: gerti pakankamai skysčių, vengti fizinio krūvio karščiausiu metu ir pasitikrinti, ar pažeidžiami artimieji turi prieigą prie vėsios vietos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.