Pastaruoju metu plastinės chirurgijos praktikoje vis ryškiau pastebimas naujas reiškinys, kurį medikai vadina „DI veidu“: pacientai į konsultacijas atvyksta turėdami dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotus savo atvaizdus ir tikisi, kad chirurgija gali juos paversti identiškais šiems skaitmeniniams idealams. Toks elgesys kelia ne tik profesines, bet ir etines bei psichologines problemas.
Kas yra „DI veidas“ ir kodėl tai svarbu
„DI veidas“ – tai skaitmeninis grožio šablonas, kurį DI įrankiai sukuria koreguodami nuotraukas: išlyginama oda, suvienodinamos veido proporcijos, sustiprinami skruostai ir žandikaulis. Dėl to formuojami labai konkretūs ir dažnai nepasiekiami lūkesčiai. Kaip teigia viena iš praktikų: „Galiu tik prognozuoti, kad tai tik didės, nes dirbtinis intelektas vis labiau įsiskverbia į visas gyvenimo sritis“, – sako chirurgė.
Chirurgijos ribos ir realybė
Chirurgai pabrėžia esminį skirtumą tarp skaitmeninio vaizdo ir gyvos anatomijos. „Chirurgija tikrai neveikia tokiu mikroskopiniu tikslumu“, – sako A. Karidis. DI gali pakeisti kiekvieną pikselį, tačiau žmogaus audiniai, kaulai ir odos elastingumas turi natūralias ribas. Daugelio „tobulų“ proporcijų pasiekti paprasčiausiai neįmanoma be didelių ir rizikingų intervencijų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Estetinės tendencijos ir rizikos
DI generuojami vaizdai dažnai suvienodina veido bruožus: dominuoja hipersimetrija, V formos žandikauliai moterims, „širdelės“ formos veidai, išlinkę skruostikauliai, vyrams – platūs žandikauliai. Tokie idealai skatina pacientus siekti radikalių pokyčių, tarp kurių būna rekomenduojami ir invaziniai sprendimai: smakro implantai, veido riebalų pašalinimas, kaulų struktūros korekcijos. Medikai įspėja, kad kai kurios procedūros gali būti itin brangios, sudėtingos ir sukelti komplikacijų.
Ką daryti pacientams ir gydytojams
Svarbu, kad pacientai suprastų skirtumą tarp skaitmeninio filtro ir realios chirurgijos galimybių. Rekomenduojama: prieš operaciją gauti kelias nepriklausomas konsultacijas, reikalauti aiškaus rizikų paaiškinimo, apsvarstyti psichologinę konsultaciją ir vengti skubotų sprendimų dėl radikalių pakeitimų. Gydytojams svarbu aktyviai edukuoti visuomenę, aiškiai komunikuoti realius rezultatus ir ribas bei pastebėti pacientus, kuriems reikalinga psichologinė pagalba.
Technologijos nėra blogis savaime, tačiau didesnė problema – kaip jos formuoja mūsų savivoką. Kai dirbtinis tobulumas tampa socialiniu standartu, visuomenės lūkesčiai gali tapti nebeatitinkantys žmogaus biologijos. Todėl tiek specialistai, tiek pacientai turi elgtis atsakingai, vertinti rizikas ir siekti realistiškų, sveikatai palankių sprendimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.