Naujas Kalifornijos universiteto San Francisco (UCSF) tyrimas atkreipia dėmesį į alkoholio ryšį su širdies ritmo sutrikimais. Tyrimui vadovavęs kardiologijos profesorius Gregory Marcus ir jo komanda nustatė, kad būtent reguliarus alkoholio vartojimas buvo sistemingai susijęs su prieširdžių virpėjimo epizodų dažnumu. Tyrimas išsiskiria tuo, kad kartu vertintos ir alternatyvios prielaidos – kofeinas, miego trūkumas, miego poza ir kiti galimi trigeriai – neparodė tokio nuoseklaus ryšio su aritmijos epizodais.
Tyrimo eiga ir metodika
Tyrime dalyvavo apie 450 asmenų, kurie savo širdies veiklą stebėjo naudodami nešiojamą mobilųjį elektrokardiogramos (EKG) prietaisą ir specialią programėlę. Dalyviai dienoraščiuose fiksavo alkoholio ir kofeino vartojimą, miego kokybę bei pozą, fizinio aktyvumo intensyvumą, mitybos ypatumus ir šaltų gėrimų vartojimą. Tokia daugiasluoksnė stebėsena leido mokslininkams atskirti specifinius veiksnius ir nustatyti, kurie iš jų iš tiesų koreliuoja su ritmo sutrikimais.
„Nors kofeinas dažnai laikomas potencialiu širdies ritmo sutrikimų sukėlėju, mes neradome įrodymų apie jo trumpalaikį poveikį. Alkoholis rodo atspariausią ir ryškiausią priklausomybę su prieširdžių virpėjimu“, – pabrėžia profesorius G. Marcus.
Kodėl alkoholis gali sukelti aritmiją ir kas yra rizikos grupėje
Alkoholis veikia širdies elektringumą, tekėjimą ir autonominę nervų sistemą: jis gali skatinti uždegiminius procesus, sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir didinti katecholaminų išsiskyrimą, kas paveikia ritmo reguliaciją. Tyrimai rodo, kad net saikingas vartojimas kai kuriems asmenims, ypač turintiems polinkį į prieširdžių virpėjimą, gali būti pakankamas epizodo trigeris.
Didžiausia rizika yra asmenims su ankstesnėmis širdies bei kraujagyslių ligomis, aukštu kraujo spaudimu, nutukimu, diabetu arba tiems, kurie jau sirgo prieširdžių virpėjimu. Taip pat reikšmą turi ir vartojimo pobūdis: binge‑vartojimas arba reguliarus, nors ir mažesnis kiekis, gali skirtingai paveikti skirtingus žmones.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Mokslininkai rekomenduoja: jei turite polinkį į aritmiją arba anksčiau buvo prieširdžių virpėjimo epizodų, kontroliuokite alkoholio vartojimą arba visai jo venkite.
Svarbu ne tik sumažinti suvartojamą kiekį, bet ir išvengti gausių vienkartinių dozių. Vienas standartinis gėrimas (apie 14 g gryno etanolio) atitinka maždaug 330 ml alaus, 150 ml vyno arba 45 ml stipriųjų gėrimų – tai padeda orientuotis kas yra „saikinga“.
Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrintis širdies ritmą, laikytis sveikos gyvensenos — normalizuoti svorį, valdyti kraujospūdį, vengti dehidratacijos ir užtikrinti kokybišką miegą. Esant nerimui dėl ritmo sutrikimų, būtina kreiptis į kardiologą; gydytojas gali pasiūlyti monitoringo galimybes, vaistus ar procedūras pagal individualią riziką.
Apibendrinant: UCSF tyrimas pabrėžia, kad alkoholis yra reikšmingas prieširdžių virpėjimo trigeris, todėl sąmoningas vartojimas ir prevencija gali žymiai sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.