Kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl širdies sveikatos priežiūra turi tapti ne pavieniu veiksmu, o kasdienio gyvenimo dalimi. Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinė ligonių kasa ragina gyventojus pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, kuri leidžia laiku įvertinti riziką ir imtis veiksmų jai mažinti.
Statistika verčia susimąstyti
Higienos instituto duomenimis, pernai beveik milijonas Lietuvos gyventojų sirgo kraujotakos sistemos ligomis, o daugiau nei 19 tūkst. žmonių mirė dėl šių priežasčių. Tokie skaičiai primena, kad daugelį rizikos veiksnių galime kontroliuoti patys: sveika mityba, reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas, antsvorio mažinimas ir lėtinių ligų — padidėjusio kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio ar diabeto — kontrolė.
Programa ir kam ji skirta
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje veikia jau 20 metų ir skirta 40–60 metų amžiaus žmonėms. Programos metu šeimos gydytojas skiria kraujo tyrimus, širdies veiklos ir kitus reikalingus tyrimus. Remiantis jų rezultatais, nustatoma asmeninė rizika — maža, vidutinė, didelė arba labai didelė — ir formuojamas tolimesnis stebėjimo bei gydymo planas.
Prevencijos svarba ir gydytojų raginimai
Ekspertai teigia, kad net 80 proc. kraujotakos sistemos ligų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir reguliariai tikrinantis. Tačiau dalyvavimas prevencinėje programoje nėra pakankamas. „Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau. Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą“, – sako J. Grigarienė.
Kaip veikti, jei rizika didelė
Jeigu šeimos gydytojas įvertina riziką kaip didelę ar labai didelę, sudaromas individualus rizikos mažinimo planas: nustatomi tikslai (pvz., kūno masės indeksas, kraujospūdis, cholesterolio lygis), skiriami medikamentai, rekomenduojami konkretūs gyvenimo būdo pokyčiai ir nustatomi kontrolės terminai.
Kai tikimybė susirgti yra labai didelė, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti; išrašydamas siuntimą, jis turėtų rekomenduoti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiama išsami paslauga.
Registracija ir praktiški patarimai
„Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia“, – pataria VLK specialistė.
Užsiregistruoti galima keliais būdais: šeimos gydytojo kabinete perrašant vizitą į specialistą arba pačiam pasirinkus gydymo įstaigą Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Svarbu atkreipti dėmesį, ar paslauga bus apmokėta iš ligonių kasos — tai nurodoma registracijos metu. Visų paslaugą teikiančių įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasos svetainėje, pasirinkus paieškos žodžius „Išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga“.
Laiku atliktos profilaktinės apžiūros ir atsakingas gyvenimo būdas gali ženkliai sumažinti riziką ir išgelbėti gyvybes. Neatidėliokite – rūpinkitės savo širdimi šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.