Pastaraisiais metais plaučių vėžio atvejų skaičius tarp žmonių, kurie niekada nerūkė, sparčiai didėja. Nors pasaulyje rūkymas mažėja, plaučių vėžys išlieka viena pagrindinių mirčių nuo vėžio priežasčių. Mokslininkai daug dėmesio skiria šiai naujai tendencijai, ypač moterų ir Azijos gyventojų grupėse, nes tai verčia mąstyti apie kitus galimus rizikos veiksnius be įprasto rūkymo.
Plaučių vėžio rizikos veiksniai neapsiriboja tik rūkymu
Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) skaičiuoja, kad apie 10–20 % naujų plaučių vėžio atvejų kasmet pasitaiko tarp žmonių, kurie niekada nerūkė arba rūkė labai trumpą laiką. Tai reiškia, kad plaučių vėžio rizika nėra tiesiogiai susijusi tik su tabako vartojimu. Naujiausi moksliniai tyrimai, paskelbti prestižiniame žurnale „Nature“, parodė, kad šio vėžio atvejus gali lemti aplinkos tarša, pavyzdžiui, išmetamosios transporto priemonių dujos, kenksmingos cheminės medžiagos ir net virtuvės dūmai.
Taip pat aptariama galimas ryšys tarp ultra perdirbtų maisto produktų vartojimo ir plaučių vėžio rizikos žmonėms, kurie niekada nerūkė. Mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su prastu maisto kokybės laipsniu, kenksmingų medžiagų iš pakuočių poveikiu ir toksinėmis medžiagomis, tokiomis kaip akroleinas, kuris susidaro perdirbtuose maisto produktuose, rūkytoje mėsoje ir tabako dūmuose.
Diagnostikos ir prevencijos iššūkiai
Deja, plaučių vėžys dažnai diagnozuojamas jau pažengusiame etape, kai pradedami reikšti simptomai, ir gydymas būna sudėtingas. Šiuo metu rekomenduojama profilaktinė patikra naudojant mažos dozės kompiuterinę tomografiją (KT) žmonėms, sulaukusiems nuo 50 iki 80 metų ir turintiems reikšmingą rūkymo anamnezę. Visgi mažiau nei 15 % šių rizikos grupės žmonių iš tikrųjų patikrinami profilaktiškai, o nerūkančiųjų šiai prevencijai praktinės gairės beveik neegzistuoja.
Dėl to nerūkančiųjų grupėje plaučių vėžys dažnai nustatomas per vėlai. Be to, visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad plaučių vėžys yra tik „rūkalių liga“, todėl nerūkantys asmenys gali nepriskirti rimtų simptomų šiai ligai ir veltui delsia kreiptis į gydytojus. Tai lemia didesnę mirtingumo riziką šioje grupėje.
Simptomų atpažinimas ir rizikos mažinimas
Plaučių vėžio simptomai nerūkančiųjų ir rūkančiųjų dažniausiai sutampa: nuovargis, kraujingas kosulys, dažni krūtinės skausmai, švokštimas ir dusulys. Labai svarbu, kad tiek pacientai, tiek gydytojai neliktų abejingi šiems požymiams ypač, jeigu kosulys trunka ilgiau nei keturias savaites arba pasireiškia krauju kosint. Ankstyvas ligos nustatymas gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus.
Kadangi tiesioginių prevencijos priemonių nerūkančiųjų grupėje nėra daug, svarbu mažinti bendrą oro užterštumą, reguliuoti toksiškų medžiagų išmetamus kiekius pramonės įmonėse ir skatinti švaresnių energijos šaltinių naudojimą. Taip pat į namus vertėtų įsigyti radono matuoklį ir, jei radono lygis yra didelis, imtis priemonių jo mažinimui. Namų ir darbo aplinkoje svarbu vengti antrojo rūkymo ir kenksmingų chemikalų poveikio.
Stebėti oro kokybę savo gyvenamojoje vietoje naudinga per internetinius įrankius, pavyzdžiui, AirNow. Jei gyvena vietovėse, kur dažnai kyla laukiniai gaisrai ar daug pramonės taršos, rekomenduojama imtis papildomų apsaugos priemonių.
Apibendrinimas
Plaučių vėžio atvejų didėjimas tarp nerūkančiųjų yra rimtas perspėjimas visuomenei ir medicinos specialistams apie būtinybę gilinti žinias ir skatinti prevenciją plačiau nei per rūkymo kontrolę. Tai rodo, kad plaučių vėžiui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, įskaitant oro taršą, netinkamą mitybą ir aplinkos chemines medžiagas. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir sisteminės priemonės oro kokybei gerinti gali padėti kovoti su šia pavojinga liga tiek nerūkančiųjų, tiek rūkančiųjų atveju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.