Pleiskanojanti dėmelė ant veido, galvos odos ar rankų daugeliui atrodo kaip menkas odos sudirgimas arba per ilgo buvimo saulėje pasekmė. Tačiau dermatologai įspėja: tai gali būti aktininė keratozė – ikivėžinis odos pakitimas, susijęs su ilgalaikiu ultravioletinių spindulių poveikiu. Nediagnozuota ir negydoma aktininė keratozė gali progresuoti į plokščialąstelinę karcinomą, todėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra lemiami.
Kas tai yra ir kam gresia pavojus?
Aktininė keratozė dažniausiai atsiranda ant saulės labiausiai pažeistų vietų: veido, ausų, nosies, sprando, galvos odos plikose vietose bei plaštakų. Tai mažos, dažnai pleiskanojančios, kartais rausvos ar rudos dėmelės. D. Raudonaitienė pabrėžia, kad liga dažnai nepastebima, nes ji nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų:
„Ši liga labiausiai kelia nerimą dėl to, kad žmonės jos nelaiko pavojinga. Dažnai jie kreipiasi dėl kitų odos darinių, o aktinines keratozes aptinkame atsitiktinai – apžiūros metu, rožinių, pleiskanojančių dėmelių pavidalu saulės pažeistose vietose, dažniausiai veide ar plaštakose.
Tai ikivėžinis odos susirgimas, kuris negydomas gali progresuoti. Maždaug 10 proc. atvejų šie pakitimai perauga į plokščialąstelinę karcinomą – tai jau odos vėžys, rimta onkologinė diagnozė“, – sako D. Raudonaitienė.
Simptomai ir kada kreiptis
Pagrindiniai aktininės keratozės požymiai – pleiskanojimas, šiurkšti oda, nedidelės raudonos arba rudos dėmelės, kartais niežulys arba lengvas deginimas. Pastebėjus naują darinį, kuris neišnyksta per dvi savaites arba keičiasi (auga, kraujuoja, formuojasi opa), būtina kreiptis į dermatovenerologą. Kaip teigia gydytoja:
„Kadangi aktininė keratozė, kaip ir kiti odos vėžiai, dažniausiai nesukelia skausmo, todėl žmonės juos linkę ignoruoti, kol vieną dieną pažeista vieta ima kraujuoti ar formuojasi opa.
Deja, tuomet neretai jau būna per vėlu“, – teigia D.
Raudonaitienė.
Diagnozė ir efektyvūs gydymo būdai
Odos darinių diagnozė paprastai nustatoma atlikus dermatoskopiją – tai neinvazinė apžiūra, leidžianti tiksliau įvertinti pakitimus. Vienas efektyviausių ir dažniausiai naudojamų gydymo metodų yra kriochirurgija. Procedūra yra greita, atliekama ambulatoriškai ir, tinkamai atlikta, nepalieka randų.
Gydytoja primena pacientų baimes: „Dažnai žmonės, pastebėję odos darinį ir įtarę, kad tai gali būti vėžys, delsia kreiptis į specialistą, nes baiminasi, jog jį teks operuoti, o po procedūros likęs randas subjauros veidą visam likusiam gyvenimui.
Tačiau atliekant kriochirurgiją, darinys sunaikinamas iš karto. Po procedūros susiformuoja šašas, po kuriuo atauga sveika oda. Jam natūraliai nukritus, nelieka nei randų, nei jokių kosmetinių defektų“, – sako D. Raudonaitienė.
Prevencija ir asmeninė priežiūra
Siekiant sumažinti aktininės keratozės riziką, svarbu riboti tiesioginį saulės poveikį – naudoti plataus spektro apsauginius kremus su tinkamu SPF, dėvėti kepures su plačiu kraštu ir apsauginius drabužius. Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrinti odą: bent kartą per metus apsilankyti pas dermatovenerologą, o turint daug apgamų ar pigmentinių dėmelių – kas šešis mėnesius. Kaip pataria gydytoja:
„Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, naudinga reguliariai tikrintis odos darinius ir bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą. Tiems, kurie turi daug apgamų ir pigmentinių dėmelių, tai daryti geriausia kas šešis mėnesius.
O pastebėjus naują darinį, kuris neišnyksta per dvi savaites, verta nieko nelaukus pasitarti su specialistu“, – teigia Šiaulių plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja dermatovenerologė D. Raudonaitienė.
Be savalaikės diagnostikos ir gydymo, svarbu vengti savaiminio odos darinių šalinimo ar spaudymo – tai gali apsunkinti situaciją ir uždelsti tinkamą gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.