Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar sunkumai susikaupti dažnai priskiriami įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Vis dėlto už šių simptomų gali slypėti paprastas, bet dažnai nepastebimas fiziologinis veiksnys – geležies atsargų trūkumas organizme. Ši būsena ne visada pasireiškia klasikine mažakraujyste, todėl daugelis žmonių ilgą laiką gyvena su sumažėjusia savijauta, neieškodami priežasties.
Kodėl geležis svarbi ir ką rodo tyrimai
Geležis yra būtina hemoglobino sudedamoji dalis – ji padeda perduoti deguonį į audinius ir organus. Tačiau pats hemoglobino rodiklis ne visada atspindi geležies rezervų būklę, todėl svarbu tirti ir feritiną, kuris atspindi organizmo geležies atsargas. Be to, feritino sumažėjimas gali pasireikšti anksčiau nei kritimas hemoglobino lygyje, todėl remtis vien hemoglobino verte gali būti klaidinga.
„Jėgų stoka, sumažėjęs gebėjimas susikaupti yra gana dažni gyventojų nusiskundimai, nors akivaizdžių sveikatos problemų nėra. Visgi ne visada dėl to kaltas geležies stygius organizme, tačiau gana dažnai papildžius geležies atsargas savijauta pagerėja“, – sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja hematologė Lina Aleškevičienė.
„Geležis yra sudedamoji hemoglobino dalis, atsakinga už deguonies pernešimą į organizmo audinius bei organus, o feritinas rodo, kiek geležies atsargų turime. Feritinas atspindi organizmo geležies atsargų kiekį.
Kai geležies suvartojama per mažai ar jos netenkama, pavyzdžiui, dėl kraujavimo, organizmas pirmiausia panaudoja geležį iš šių atsargų. Dėl to feritino lygis mažėja anksčiau nei hemoglobino, kuris kurį laiką gali išlikti normos ribose“, – sako L. Aleškevičienė.
Kam dažniausiai nustatoma geležies stoka ir kokios jos pasekmės
Geležies stokos anemija diagnozuojama maždaug 20–30 proc. gyventojų; dažniau tai pasitaiko moterims (ypač menstruacijų metu ar nėštumo metu), vaikams ir paaugliams, taip pat intensyviai sportuojantiems žmonėms.
Be to, geležies stoka be aiškios anemijos nėra reta — tai reiškia, kad žmogus jaučia simptomus, nors hemoglobinas dar gali būti normalus.
Geležies stygius gali paveikti ne tik energiją ir dėmesį: dėl taupymo mechanizmų silpsta plaukai, blunka oda, gali sutrikti skydliaukės funkcija ir sulėtėti kognityvinės funkcijos. Todėl svarbu laiku identifikuoti priežastį ir pradėti atitinkamą gydymą.
„Rekomenduojamas feritino lygis turėtų būti gerokai aukštesnis nei apatinė normos riba –bent virš 40–50mcg/l. Jei feritino kiekis organizme yra mažesnis nei 30mcg/l, toks rezultatas rodo, jog reikėtų didinti geležies rezervą.
Tą padaryti galima tiek geriamaisiais geležies preparatais, tiek intraveninės geležies infuzijomis. Abu variantai yra tinkami, o konkretus parenkamas atsižvelgiant į individualią situaciją“, – sako gydytoja hematologė.
Tyrimai, gydymas ir praktiniai patarimai
Jei ilgą laiką jaučiatės išsekę, verta atlikti bendrą kraujo tyrimą (CBC), feritino, transferrino soties ar bendros geležies bei, prireikus, vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimus. Gydymas gali būti pradedamas geriamaisiais preparatais arba, esant didesniam deficitui arba netoleruojant tablečių, intravenine geležies terapija. Geriamieji preparatai gali sukelti skrandžio sutrikimų, todėl patartina juos vartoti pagal gydytojo rekomendacijas ir kartu su vitamino C šaltiniu, kad pagerėtų pasisavinimas.
Dietos priemonės: valgykite geležimi turinčius produktus (raudona mėsa, kepenys, žuvis, ankštiniai, tamsūs lapiniai kopūstai), derinkite su vitamino C turinčiais vaisiais arba daržovėmis ir venkite kavos ar juodos arbatos prie valgio, nes taninai mažina geležies pasisavinimą. Taip pat svarbu įvertinti galimus kraujavimo šaltinius ir gydyti pagrindines ligas.
Be to, gydymo prieinamumas kartais priklauso nuo sveikatos sistemos galimybių. „Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi privatiems asmenims skirtu sveikatos draudimu. Ši paslauga leidžia naudotis lengviau pasiekiamomis mokamomis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose“, − sako A. Zinevičius.
Jei simptomai tęsiasi ar blogėja, kreipkitės į šeimos gydytoją ar hematologą: paprastų tyrimų ir tinkamo gydymo dėka daugeliu atvejų savijauta grįžta per kelias savaites ar mėnesį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.