Jungtinių Valstijų planas sumažinti karinį indėlį NATO aljanse atskleidė konkretų ginkluotės ir pajėgumų sąrašą, kuris, anot pranešimų, gali tapti „didžiule politine bomba” ir „karčia piliule” europiečiams. Dokumente nurodytos priemonės apima tiek oro, tiek jūrų, tiek žvalgybines pajėgas, o jų įgyvendinimas esmingai pakeistų aljanso reagavimo galimybes.
Ką numato sąrašas
Sąraše detalizuojama, kokius vienetus JAV planuoja susigrąžinti arba išvesti iš Europos. Pagal pateiktus skaičius, iš 99 F-16 naikintuvų liktų 63, o iš 54 F-15E liktų 36. Visi tolimojo nuotolio žvalgybiniai dronai būtų atšaukti, o žvalgybinių‑smogiamųjų „MQ-9 Reaper” skaičius mažinamas beveik perpus. Bombonešių eskadrilių skaičius taip pat mažėtų, vienas iš dviejų tokių eskadrilių būtų išformuotas.
Logistikos srityje numatomas aštunto KC-46 atsisakymas, o vietoje 71 seno KC-135 liktų 63. Jūrų pajėgoms planuojama išvesti vieną iš dviejų smogiamųjų lėktuvnešių grupių ir beveik pusę kreiserių bei eskadrinių minininkų; taip pat teigiama, kad nebeliktų galimybės leisti raketų iš povandeninių laivų. Patrulinių lėktuvų Boeing P-8A Poseidon skaičius sumažėtų nuo 26 iki 15.
Pasekmės ir rizikos Europai
Tokio masto sumažinimas labiausiai paveiktų NATO pajėgų modelį, kuriuo matuojama, kiek ir kokių pajėgų galima dislokuoti per įvairius laikotarpius – nuo greitojo reagavimo per 10 dienų iki ilgesnės, šešių mėnesių, dislokacijos. Dėl to kyla realus klausimas, ar Europos šalys turės pakankamai laiko, priemonių ir gamybinių pajėgumų kompensuoti trūkumą.
Rimtas smūgis gali būti bepiločių orlaivių išvedimas – Europoje savi dronų pajėgumai dar tik plėtojami, tad laiko atkurti šias galimybes prireiks daug. Be to, sumažinus jūrų pajėgas, gali susilpnėti patruliavimas Atlanto vandenyne ir pietiniuose regionuose, o tai turėtų įtakos logistikai ir jūrų saugumui.
Laikotarpis ir politiniai sprendimai
Sprendimas turėtų būti aptartas ir, pagal nustatytą darbotvarkę, patvirtintas liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Kaip pažymėta, aljansui liko labai ribotas laikas – tik kelios savaitės – aptarti ir susitarti, kaip kompensuoti spragas. Birželio viduryje numatyti diskusijų raundai gynybos ministerijų lygiu bus ypač svarbūs.
„Mes vis dar nežinome, ar šie sumažinimai įvyks po dvejų, trejų ar penkerių metų” – tokią citatą pateikė Europos pareigūnas, atspindintį neaiškumą dėl įgyvendinimo grafiko. Tuo pat metu politiniai ir kariniai ekspertai įspėja, kad sprendimų būtinybė – tiek gilus europinis bendradarbiavimas, tiek spartus karinių pajėgumų stiprinimas – taps vienu iš pagrindinių artėjančio viršūnių susitikimo klausimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.