Tyrimai rodo, kad net simbolinis įprotis – viena cigaretė per dieną – gali žymiai padidinti širdies ligų ir insulto riziką. Analizės duomenimis, asmenys, rūkantys vidutiniškai vieną cigaretę per dieną, iš esmės patiria apie pusę to pavojaus, kurį patiria tie, kurie rūkote pilną pakelį ar daugiau. Tai reiškia, kad „mažesnė“ rūkymo apimtis nėra lygiavertė saugumui: poveikis organizmui išlieka reikšmingas.
Kokie skaičiai svarbūs?
Mokslininkų skaičiavimais, vyrai, kurie surūko vieną cigaretę per dieną, turi apie 46 proc. didesnę riziką susirgti širdies ligomis ir 41 proc. didesnę tikimybę patirti insultą, palyginti su nerūkančiais asmenimis. Tyrime taip pat pateikiama, kad net tris iš šimto asmenų, rūkiančių po vieną cigaretę per dieną, susiduria su širdies sveikatos problemomis — to pakanka sunkiems padariniams sociai ir šeimai.
Lietuvoje rūkymas vis dar išlieka opi problema: apie trečdalis gyventojų rūko, o nuo insulto kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Pasauliniu mastu insultas pasiima milijonines aukas, todėl mažinti rizikos veiksnius — ypač rūkymą — yra kritiškai svarbu.
Kodėl vienos cigaretės poveikis toks didelis?
Net ir nedidelis nikotino bei kitų tabako dūmuose esančių chemikalų kiekis veikia kraujagyslių funkciją: didėja uždegimas, mažėja kraujagyslių elastingumas, formuojasi trombų rizika. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi lėtai, tačiau vienkartinis ir reguliarus kontaktras su tabako produktais vis tiek didina riziką ir gali pagreitinti ligos pradžią bei progresavimą.
Kosulys gali būti rimtos ligos pradžia
„Žmonės turi eiti tikrintis sveikatą. Blogai yra tada, kai manoma, kad kosulys – paprastas bronchitas. Kai jo nepavyksta išgydyti, specialistas galvoja „Gal tai plaučių uždegimas?“
Kai ir ši diagnozė nepasitvirtina, yra ieškoma tuberkuliozės, skiriami vaistai nuo šios ligos. Dar laukiama 6-7 mėnesių, o kai įsitikinama, kad toks gydymas nepadeda, galiausiai įtariamas plaučių vėžys.
O tada paaiškėja, kad ši liga jau išplitusi. Deja, mes turime tokių „neatpažintų“ atvejų“, – pripažino pašnekovas.
Prevencija ir ką daryti
Geriausias sprendimas – visiškai mesti rūkyti. Sumažinimas nėra pakaitalas visiškam nutraukimui, nes net maži kiekiai išlaiko riziką. Be to, svarbu vengti kitų rizikos veiksnių: mažinti alkoholio vartojimą, laikytis subalansuotos mitybos, kontroliuoti svorį, kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliari fizinė veikla ženkliai mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Valstybinės prevencinės programos suteikia galimybes patikrinti sveikatą anksčiau: egzistuoja gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos iniciatyvos. Šios programos dažnai yra finansuojamos valstybės ir prieinamos pagal amžiaus kriterijus – verta pasitikrinti ir pasinaudoti.
Apibendrinant: net pora minučių „rūkymo per dieną“ nėra saugi išeitis. Kiekvienas žmogus gali imtis veiksmų: kreiptis pagalbos mesti rūkyti, dalyvauti prevencinėse patikrose ir keisti kasdienius įpročius, kad sumažintų rimtų ligų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.