Cholesterolis dažnai supintas mitų, tačiau jo reikšmė sveikatai yra aiški: per didelis cholesterolio kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbu ne tik žinoti bendrą cholesterolio lygį, bet ir suprasti, kurie rodikliai rodo tikrąją riziką bei kaip juos valdyti kasdieniu gyvenimu.
Profesionalių specialistų įžvalgos
VUL Santariškių klinikų gydytoja kardiologė, prof. Žaneta Petrulionienė sako, kad cholesterolis vis dar stipriai apipintas mitais. Gydytoja pabrėžia, kad svarbu mažinti ne patį cholesterolį, o jo perteklių.
„Normos ribose esantis cholesterolis organizmui žalos nedaro, netgi priešingai, jis turi savo funkciją. Vis dėlto, viršijus normą, cholesterolis ima kenkti – tampa rizikos veiksniu, prisidedančiu prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. Pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenimis, pirmoje vietoje pagal rizikos veiksnių paplitimą yra būtent padidėjęs cholesterolis (diagnozuotas net 89 proc. programos dalyvių). Antroje vietoje buvo arterinė hipertenzija, trečioje vietoje – pilvinis nutukimas“, – problemos mastą komentuoja gydytoja.
Kaip stebėti ir kada tirti
Cholesterolio ir kitų lipidų tyrimas – lipidograma – yra pagrindinis įrankis rizikai įvertinti. Laboratorija pateikia bendrą cholesterolį, trigliceridus, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio rodiklius. Daugiausia dėmesio skiriama MTL („blogajam“) cholesterolio lygiui, nes jo padidėjimas tiesiogiai susijęs su ateroskleroze.
Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas didžiausios rizikos pacientams (pvz., sergantiems širdies kraujagyslių liga ar jau patyrusiems infarktą) MTL tikslas yra 1,8 mmol/l. Didelės rizikos pacientams (pvz., sergantiems cukriniu diabetu) rekomenduojama siekti 2,6 mmol/l arba mažiau. Vidutinės ir mažos rizikos asmenims tikslas dažniausiai yra iki 3 mmol/l.
Prevencija ir gydymo žingsniai
„Kuo daugiau žmogus žino, tuo geriau jam sekasi tvarkytis su savo rizikos veiksniais ir kuo ilgiau išlikti sveiku. Per dešimtį darbo metų ne vieną kartą kvietėme greitąją, nes nusprendusių pasitikrinti kraujospūdį žmonių rodikliai būdavo gąsdinančiai aukšti.
Vaistinėje galime pamatuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kartais atliekami cholesterolio tyrimai. Tai leidžia greitai įvertinti žmogaus rizikos veiksnius, o, jei žmogus turi antsvorio, veidas išmuštas raudonio – grėsminga situacija matoma iškart. Tokiu atveju, visuomet pasikalbame su žmogumi, paraginame pasirodyti gydytojui“, – dalijasi praktine patirtimi vaistininkė.
Dietologė doc. dr. Edita Gavelienė pažymi: „Nustačius didesnį cholesterolio kiekį asmenims, kurių šeimoje yra dažnesni insulto ar infarkto atvejai, padidinto kraujospūdžio nulemtos ligos, iš karto rekomenduojamas racionas, kuris turi mažesnį cholesterolio kiekį ir tokio raciono rekomenduojama laikytis ne mažiau kaip 3 mėnesius. Po to pakartotinai atliekamas riebalų kraujyje tyrimas ir žiūrima, kaip pasirinktas maitinimosi būdas veikia kraujo riebalus. Net jeigu ir nepasiektas reikšmingas sumažėjimas, reikia tęsti tokį maitinimosi būdą, bet jau į cholesterolio lygio korekciją yra įjungiami ir vaistai”.
Mitybos principai paprasti: mažiau sočiųjų ir transriebalų, daugiau tirpių skaidulų (košės, daržovės), liesesnės mėsos ir pieno produktų pasirinkimas, pakankamas skysčių kiekis. Kai gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, gydytojas gali skirti lipidus mažinančius vaistus (dažnai statinus) pagal individualią riziką ir rezultatų kaitą.
Praktiniai patarimai
Reguliarus tikrinimas (ypač turint rizikos veiksnių), aktyvus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir atsakingas mitybos planas – tai kertiniai žingsniai, leidžiantys sumažinti cholesterolio perteklių ir išsaugoti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.