Vėžio ligos Lietuvoje tebėra viena iš pagrindinių sveikatos problemų, apsunkinančių šimtų tūkstančių žmonių gyvenimus. Mokslininkai ir gydytojai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti sergamumą šia klastinga liga, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė atskleidžia, kokie gyvenimo būdo veiksniai yra ypač pavojingi ir kaip individualizuota prevencija gali tapti ateities medicina.
Profesorė pabrėžia, kad pagrindinės vėžio priežastys yra gerai žinomos: rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei netinkama mityba. Europos kovos su vėžiu planas rodo, kad intensyviai mažinant šių veiksnių poveikį, iki 2030 metų Lietuvoje būtų galima išsaugoti maždaug 9 000 gyvybių. Tai – reikšmingas skaičius, liudijantis, kiek daug gali pakeisti sąmoningas gyvenimo būdas.
Gyvenimo būdo rizikos veiksniai ir jų poveikis
„Visoje Europoje turime raudonas lemputes – pagrindines vėžio priežastis“, – pažymi profesorė Sonata Jarmalaitė. Rūkymas ir alkoholio vartojimas išlieka pagrindine rizika, kurią pirmiausia reikėtų mažinti. Be to, prasta mityba, kurioje gausu riebalų, kepto maisto, ir žemas fizinis aktyvumas skatina oksidacinį stresą ir silpnina imuninę sistemą, gebančią kovoti su ląstelių pažeidimais ir ligomis.
Pasak profesorės, žmogaus organizmas yra sudėtingas evoliucijos šedevras, turintis puikią apsaugos sistemą, bet vartojant žalingas medžiagas, kaip alkoholis ar rūkymas, šios apsaugos susilpnėja ir ląstelės tampa pažeidžiamesnės.
Mitybos įpročiai ir natūralus maistas
Professorė dalijasi savo asmenine patirtimi ir atskleidžia, kad jos namuose niekada nebūdavo tokio gėrimo kaip kola – produktai, kuriuos žinoma mokslininkė laiko dideliais vėžio rizikos veiksniais. Ji pataria valgyti daug daržovių, vaisių, o mityboje pirmenybę teikti žuvies produktams ir jūrų gėrybėms, kurios gali pakeisti raudoną mėsą ir kitas mažiau sveikas alternatyvas.
Be to, Lietuvoje dar išlieka geros galimybės gauti natūralų maistą iš savo daržų ar vietinių ūkininkų, o tai yra didelis privalumas sveikatai, ypač lyginant su kitomis šalimis, kur natūralus maistas nėra toks lengvai pasiekiamas.
Fizinis aktyvumas ir emocinė būklė
Ne mažiau svarbi yra fizinė veikla. Pasivaikščiojimai parke ar miške, reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, stiprina imunitetą ir mažina vėžio riziką. Profesorė pabrėžia, kad sveikas gyvenimo būdas nebūtinai reiškia ekstremalias fizines treniruotes – kartais pakanka paprasto judėjimo, kuris yra prieinamas kiekvienam.
Be to, emocinė savijauta ir teigiamos nuotaikos turi svarbią įtaką sveikatai. Gera psichologinė būsena aktyvina imuninę sistemą ir padeda kovoti ne tik su ligomis, bet ir su stresu, kuris yra žinomas kaip daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys.
Ateities medicina – individualizuota vėžio prevencija
Mokslas žengia koja kojon su technologijomis ir patirtimi. Dabar onkologinių ligų klasifikacija nėra vienoda visiems – analizuojami ir genetiniai, biologiniai naviko ypatumai, todėl gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Pasak profesorės, ateityje panašų individualų požiūrį galėsime taikyti ir prevencijai, kuomet kiekvienam žmogui bus pateikti personalizuoti patarimai, padedantys išvengti ligų.
„Tai turėtų tapti mūsų draugu ir ne tik padėtų išgydyti vėžį, bet ir leistų nesusirgti“, – pabrėžia profesorė Sonata Jarmalaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.