Klinikinė mirtis – terminas, kurį medicinoje vartojame, kai sustoja širdies veikla ir žmogus oficialiai laikomas nebeatgaivinamu. Tačiau mirtis nėra vienadienis ar akimirksnis įvykis organizme: tai sudėtingas fiziologinių procesų ir smegenų funkcijų derinys. Naujas Kanados Vakarų Ontarijo universiteto tyrimas paskatino diskusiją apie tai, kiek ilgai po širdies sustojimo smegenys gali išlaikyti tam tikrą elektrinį aktyvumą.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai duomenys
Tyrėjai stebėjo pacientus elektroencefalografijos (EEG) būdu – prie galvos pritvirtinant elektrodus, matuojant elektrinius smegenų virpesius. Daugeliu atvejų EEG rodo smegenų aktyvumo sumažėjimą labai greitai po kraujotakos nutrūkimo. Visgi šiame tyrime aptiktas tam tikras netikėtas reiškinys: kai kurių pacientų smegenyse buvo registruojami trumpi Delta bangų pliūpsniai net po dešimties minučių nuo gyvybės palaikymo aparatų atjungimo.
Delta bangos tradiciškai siejamos su gilaus miego būsenomis arba tam tikrais patologiniais reiškiniais. Tyrimo duomenys parodė, kad toks EEG aktyvumas nuslopo trims iš keturių tirtų pacientų, tačiau vienam pacientui šie pliūpsniai išsilaikė ilgiau, kas nustebino autorius. „Sudėtinga atrasti psichologinę priežastį, kodėl elektroencefalograma gautas aktyvumas gali būti pastebėtas po to, kai asmens kraujotaka buvo sustojusi visa dešimčia minučių”, mokslininkai rašo straipsnyje.
Interpretacijos, ribotumai ir tolimesni klausimai
Reikėtų pabrėžti, kad tai yra pavienis tyrimas, todėl negalima daryti išvadų, kad rastas reiškinys yra visuotinas ar visuomet reikšmingas. Tyrėjai patys atkreipė dėmesį į galimą įrangos klaidą: „Šios bangos galėtų būti žmogiška ar įrenginio klaida, tačiau tokio pobūdžio klaidos šaltinis nebuvo aptiktas”. Tai reiškia, kad nors gedimų neužfiksuota, būtini tolesni, didesni bei nepriklausomi tyrimai, kad būtų patvirtintas reiškinys ir atmestos alternatyvios priežastys.
Be techninių aspektų, svarbu suprasti ir biologinį kontekstą: smegenų ląstelės po kraujotakos nutrūkimo patiria hipoksiją, ir jų elektrinis aktyvumas palaipsniui nyksta.
Tačiau localizuoti ar trumpalaikiai bangų pliūpsniai gali atsirasti dėl įvairių mechanizmų – metabolinių pokyčių, liekamųjų elektrinių srovių arba išorinių trukdžių. Tyrimas taip pat nerado aiškios koreliacijos tarp momento, kada sustojo širdis, ir EEG parodymų, todėl laikas, kada smegenys visiškai „nutyla“, gali skirtis.
Iš praktinės pusės tokie atradimai verčia peržiūrėti, kaip interpretuojame mirties pažymėjimus ir kaip planuojami ateities moksliniai darbai. Reikia daugiau stebėjimų, griežtų protokolų ir tarpdisciplininių komandų, kad suprastume, ką reiškia trumpalaikiai smegenų elektrinio aktyvumo pliūpsniai mirimo akivaizdoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.