„Keli faktai apie mitybą, kalorijas, fizinį aktyvumą ir ilgaamžiškumą!”
Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas apibendrina naujausius tyrimus ir pateikia praktinius pastebėjimus apie tai, kaip mityba ir energijos balansas lemia savijautą, kūno masę ir gyvenimo trukmę. Jo išvados primena, kad ne tik suvartojamų kalorijų kiekis, bet ir maisto sudėtis bei gyvenimo būdas yra esminiai sveikatos rodikliai.
Energijos gavimas ir poreikiai
Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje visuomenėje vartojama ženkliai daugiau kalorijų nei reikėtų: JAV vidurkis siekia apie 3700 kcal per dieną, tai yra 30–40 proc. perviršis. Tuo tarpu vidutinės dienos energijos sąnaudos yra apie 2250 kcal: iš jų apie 65 proc. tenka bazinei medžiagų apykaitai ramybės būsenoje, 25 proc. – fizinei veiklai, 8 proc. – maisto suvirškinimui ir 2 proc. – kitiems procesams. Šis disbalansas paaiškina daugelį antsvorio ir metabolinių sutrikimų priežasčių.
Maisto kokybė svarbesnė už skaičius
Pasak profesoriaus, dažnai klaidingai manoma, kad svarbu tik kalorijų kiekis, o maisto sudėtis nesvarbi. Iš tiesų maisto kokybė lemia medžiagų apykaitos efektyvumą ir organizmo sveikatą. Ypač pavojingas yra paprastas cukrus: jis greitai pakyla į kraują, skatina insulino išsiskyrimą ir spartų riebalų kaupimą, o ilgainiui – uždegiminius procesus. Tokie pakitimai didina riziką lėtinėms ligoms ir blogina bendrą savijautą.
Kalorijų ribojimas ir ilgėjančiame gyvenime
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad kalorijų deficitą patiriantys gyvūnai gyvena ilgiau; pelytės, maitinamos 30–50 proc. mažesniu kalorijų kiekiu, gyvena ilgiausiai. Tai nereiškia, kad ekstremalus badavimas tinka žmonėms, tačiau atsargus ir gerai suplanuotas kalorijų ribojimas, kartu su subalansuota mityba ir fizine veikla, gali pagerinti sveikatą ir pratęsti gyvenimo trukmę.
Be to, sumažinus perteklinį kalorijų vartojimą turtingose šalyse, būtų ne tik mažiau nutukimo ir su tuo susijusių ligų, bet ir galimybė gerokai pagerinti maisto prieinamumą pasaulyje bei nukreipti lėšas sveikatos sistemoms – tai galėtų padidinti gyvenimo kokybę globaliu mastu.
Praktiniai patarimai ir kliūtys pokyčiams
Keisti įpročius sunku: smegenys mėgsta greitai gaunamą malonumą, o maisto pramonė ir kitos stiprios jėgos dažnai skatina per didelį kaloringų produktų vartojimą. Vis dėlto praktiniai žingsniai įmanomi: rinktis mažiau rafinuotų cukrų, daugiau baltymų ir skaidulų turinčio maisto, laikytis nedidelio, palaikomo energijos deficito, didinti fizinį aktyvumą ir įtraukti jėgos treniruotes, kad būtų išsaugotas bazinis metabolizmas. Lėtas, nuoseklus svorio netekimas ir dėmesys maisto kokybei yra saugiausias kelias geresnei sveikatai.
Galiausiai profesorius pabrėžia viltį: pokyčiai ateis kartu su sąmoningumo augimu ir vertybių permainomis. Individualūs pasirinkimai, pagrįsti žiniomis, gali turėti didelį poveikį tiek asmeninei, tiek visuomenės sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.