Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos šalių, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena žemiausių. Bendra ES vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 81,5 metų, o šalyse kaip Italija, Ispanija ir Švedija ji yra arti 84 metų. Tuo tarpu Lietuvos rodiklis tesiekia apie 75–77 metus. Šiuos skirtumus lemia ne tik medicinos pasiekimai, bet ir kasdieniai pasirinkimai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
Kaip skaičiuojama gyvenimo trukmė
Profesorius Mindaugas Stankūnas primena, kad pateikiama vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra prognostinis rodiklis: „Kalbame apie būsimą vidutinę gyvenimo trukmę, ji yra skaičiuojama remiantis mirčių statistika. Tai yra, kad pagal mirtingumą skaičiuojama, kokia ji galėtų būti“. Tai reiškia, kad rodiklis parodo daugiausia ne praeities, o dabartinių mirtingumo tendencijų įtaką ateičiai.
Genetika nėra lemiama
Nors anksčiau manyta, kad genai lemia apie 20 proc. ilgaamžiškumo, nauji modeliai rodo, jog jų įtaka yra dar mažesnė. Stankūnas cituoja Viskonsino universiteto modelį, kuriame aiškiai išskiriami pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai: „Maždaug apie 40 proc. mūsų sveikatos nulemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai, 30 proc. gyvensena, apie 20 proc. – sveikatos priežiūra ir medicinos pagalba, o 10 proc. – fizinė aplinka, užterštumas“. Tai reiškia, kad sprendžiant socialines nelygybes, gerinant gyvenimo sąlygas ir įpročius, galima reikšmingai paveikti gyventojų sveikatą.
Prevencija ir sveikatos priežiūra
Profesorius pabrėžia du svarbiausius mirties išvengiamumo rodiklius: greitai prieinama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei prevencinės priemonės. Jis pastebi, kad didesnis finansavimas sveikatai duotų teigiamą efektą, tačiau vien pinigai neatneštų staigių pokyčių: „Jeigu mes dabar įmestume keletą milijardų į Lietuvos sveikatos sistemą, staiga visi rodikliai pradėtų gerėti – greičiausiai ne, bet teigiamą efektą duotų“. Reikalinga sisteminė priežiūros pertvarka, prioritetas prevencijai ir efektyvus lėšų paskirstymas.
Didžiausi rizikos veiksniai
Stankūnas įvardija, kad Lietuvoje daugiausia gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos bei alkoholio sukeltos ligos.
Jos yra tiesiogiai susijusios su gyvenimo būdo pasirinkimais, sveikatos raštingumu ir prieiga prie prevencinių programų. „Mes galėtume būtent su prevencinėmis priemonėmis, kurios yra Lietuvoje, kurių yra nemažai, apsaugoti savo sveikatą, kad mirčių būtų kaip įmanoma mažiau“, – pažymi profesorius.
Elgesio ir požiūrio pokyčiai
Pagrindinė problema – trūksta ilgalaikio požiūrio į sveikatą: „Mes jaučiamės gerai arba nejaučiame jokių rimtesnių problemų, arba mes matome jas mažas ir ignoruojame, kad jos gali didėti”. Todėl svarbu skatinti reguliarų sveikatos tikrinimą, ankstyvą rizikos veiksnių nustatymą ir asmeninius tikslus, kurie motyvuotų keisti elgseną.
Konkretūs žingsniai ir rekomendacijos
Praktiniai sprendimai apima: mažinti alkoholio vartojimą, didinti fizinį aktyvumą, reguliariai tikrintis kraujospūdį ir cholesterolį, dalyvauti prevencinėse programose bei naudotis savivaldybių visuomenės sveikatos biurų nemokamomis paslaugomis. Taip pat būtina stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, gerinti sveikatos švietimą ir orientuoti investicijas į prevenciją bei socialinius sprendimus, kurie mažintų sveikatos nelygybes.
Profesorius ragina kiekvieną imtis realių veiksmų: „Palinkėčiau, kad mes rūpintumėmės savo sveikata ir pasinaudotume tikromis priemonėmis, kurios yra ir kitas dalykas išsikelti tikslus, kurie motyvuotų – tas ilgainiui pakeičia elgseną ir sukuria tokią pridėtinę vertę“. Ilgesnis gyvenimas prasideda nuo kasdienių sprendimų ir sisteminių visuomenės sveikatos priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.