Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas primena, kad mityba lemia didžiąją dalį mūsų sveikatos. Specialistai vertina, jog tinkami valgymo įpročiai gali padėti išvengti daugelio lėtinių ligų, pagerinti savijautą ir darbingumą. Ypač svarbus dienos pradžios valgis – pusryčiai – dažnai yra pamirštamas arba pakeičiamas vien tik kava, o tai gali turėti rimtų pasekmių.
Kodėl pusryčiai svarbūs
Po nakties miego organizmas išeina iš ilgesnio badavimo periodo ir jam reikalinga energija bei skaidulų turintys angliavandeniai, baltymai ir vanduo. „Po nakties miego skrandis yra tuščias, o organizmui reikia energijos. Jei pusryčiams valgytume košę ir jos nepagadintume riebiais padažais, būtų labai gerai. Kai kurie žmonės ryte išgeria tik kavos puodelį ir galvoja, kad jiems to pakanka. Bet to ne tik nepakanka, dar blogiau – skrandžiui daroma žala”, – sakė VU profesorius.
Kava stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą. Tuščiam skrandžiui veikiant rūgštinėms sultims, gali padidėti erozijų, gastrito ar net opų rizika. Todėl rekomenduojama kavą derinti su sotresniu, bet lengvai virškinamu užkandžiu arba pilnaverteisiais pusryčiais.
Dažniausios rytinės klaidos ir kaip jų išvengti
Profesorius atkreipia dėmesį: „Daugumai reikėtų sumažinti gyvūninių riebalų ir valgyti daugiau daržovių. Taip pat labai svarbu laikytis mitybos režimo, nes daugiau valgome antroje dienos pusėje, vakare. Šiais laikais tikrai intensyviai dirbame ir dažnai neskiriame laiko maistui, o grįžę po darbo prisivalgome per daug”. Be to, užkandžiavimas nesveikais produktais bei skysčių trūkumas komplikuoja bendrą mitybos balansą.
Praktiški sprendimai: rinktis lėtai skaidomus angliavandenius (pilno grūdo košės, duona), baltymų šaltinius (kiaušinis, natūralus jogurtas, varškė) ir daržoves ar vaisius. Greitos alternatyvos užimtai dienai – avižinė košė su uogomis (net ir paruošta iš vakaro), jogurtas su riešutais, omletas su daržovėmis arba kokteilis su špinatais ir bananu.
Prevencija ir vaikų mityba
Profilaktika prasideda nuo kasdienės mitybos ir fizinio aktyvumo balanso. „Geriausia profilaktika nuo visų ligų – sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Profilaktika turi prasidėti ne nuo vaistų. Mityba daro įtaką mūsų visai gyvenimo kokybei, labai svarbu maisto ir sporto balansas. Negalima valgyti daugiau nei reikia ir judėti mažiau arba atvirkščiai, nes organizmas praranda balansą”, – kalbėjo R. Sabaliauskas.
Mokyklų iniciatyvos, pvz., švediško stalo principas, leidžia vaikams patiems rinktis sveikesnius garnyrus ir mažina maisto atliekas. Kauno rajono atstovė tai apibūdina taip: „Vaikam patiekiame tuos pačius sveikatai palankius patiekalus, skirtumas tik tas, kad jie patys gali pasirinkti ir susidėlioti maistą savo lėkštėje tokį, kokį nori. Visos mokyklos gali pačios susigalvoti, ką nori patiekti mokiniams”, – kalbėjo Ž. Narbutienė.
Apibendrinant: pusryčiai yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbi mitybos režimo dalis, kuri padeda išlaikyti gerą virškinimą ir mažina riziką persivalgyti vakare. Įdiegti sveikus pusryčių įpročius verta nuo mažų dienų, o užimtams ryto rutinoms – turėti paruoštų, greitų ir maistingų variantų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.