Alzheimerio ligą dažnai nustatoma per vėlai – kai atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimai jau akivaizdūs, smegenims padaryta didesnė žala ir gydymo galimybės ribotos. Naujas tyrimas iš Kalifornijos universiteto rodo, kad paprastas kraujo tyrimas gali aptikti su liga susijusius baltymus ankstyvoje stadijoje, net dešimt metų prieš simptomų pasireiškimą. Tai suteikia naujų perspektyvų prevencijai, ankstyvai intervencijai ir klinikiniams tyrimams.
Kaip veikia tyrimas
Tyrime, kuriame dalyvavo beveik 1,4 tūkst. žmonių nuo 53 iki 69 metų, maždaug 6 proc. tirtųjų kraujyje nustatytas padidėjęs amiloido ir kitų baltymų kiekis. Mokslininkai teigia, kad šie pokyčiai atspindi ankstyvąsias Alzheimerio ligos patologijas smegenyse. „Nuostabu tai, kad šis kraujo tyrimas gali aptikti amiloido patologiją jūsų smegenyse anksčiau, nei pasireiškia simptomai. Taip yra todėl, kad šios patologijos kaupiasi 20–30 metų, kol paveikia smegenis“, – pasakojo neurodegeneracijos profesorė Tara Spires-Jones.
Ką reiškia teigiamas rezultatas
Negalima pamiršti, kad teigiamas kraujo tyrimas nėra galutinė diagnozė: tokie testai gali duoti klaidingai teigiamų arba klaidingai neigiamų rezultatų. „Apie 10–30 proc. žmonių miršta turėdami didelį amiloido kiekį smegenyse ir niekada nesuserga demencija. Nenorime, kad jie nerimautų dėl Alzheimerio ligos, kai gali ir nesusirgti. Šie testai taip pat turi klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų rezultatų. Todėl mums reikėtų pajėgumų užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kurio kraujo tyrimas teigiamas, būtų tinkamai stebimas“, – aiškino T. Spires-Jones.
Todėl specialistai ragina diegti algoritmus, kurie sujungtų kraujo tyrimų rezultatus su klinikiniais duomenimis, genetine informacija ir vaizdiniais tyrimais. Tik tokiu būdu bus galima sumažinti klaidingų signalų poveikį ir tiksliau nustatyti, kam reikalinga tolimesnė priežiūra ar gydymas.
Be diagnostikos prasmės, ankstyvas identifikavimas svarbus ir klinikinių tyrimų atrankai: „Galėsime pradėti tirti žmones, kurie yra ankstyvoje ligos stadijoje, nes kuo anksčiau įsikišite, tuo didesnę smegenų dalį apsaugosite.
Tai bus labai svarbu siekiant užtikrinti, kad ligos procesas sulėtėtų“, – tvirtino Alzheimerio tyrimų vykdomoji direktorė Susan Kohlhaas.
Taip pat kuriami nauji būdai, kaip efektyviau pristatyti vaistus į smegenis, galimai leidžiantys taikyti mažesnes dozes su mažesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis. Vis dėlto būtina parengti medicininę infrastruktūrą, užtikrinti psichologinį konsultavimą ir aiškius diagnostikos protokolus, jei kraujo testai bus įtraukti į platesnį prevencijos paketą.
Galiausiai svarbu pabrėžti: kraujo tyrimas gali būti galinga priemonė ankstyvai rizikos identifikacijai, bet jis neturėtų būti vartojamas atskirai, be profesionalios medicininės interpretacijos, tolimesnių tyrimų ir atsakingo stebėjimo planų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.