Žiemos metu organizmui tenka didelis išbandymas, ypač mažytei, bet itin svarbiai skydliaukei. Šis drugelio formos organas kaklo priekyje atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, gamindamas hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir daugelio svarbių organų veiklą. Dažnai skydliaukės būklė būna nepastebėta arba klaidingai diagnozuota, nes jos sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai ir subtiliai.
Skydliaukės hormonų pusiausvyros pokyčiai dažnai neatneša ryškių simptomų, ypač pradžioje. Nekokybiška oda, plaukų slinkimas, bendras nuovargis, nenormalus svorio svyravimas, netgi nuotaikos svyravimai, tokie kaip nerimas ar depresija, gali būti ne tiesiogiai priskiriami skydliaukės problemoms. Tačiau būtent šie simptomai dažnai būna pirmieji požymiai, kai svarbus organas organizme nefunkcionuoja tinkamai. Tad verta atkreipti dėmesį į šiuos įspėjamuosius ženklus.
Skydliaukės hormonų svarba sveikatai
Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus – tiroksiną (LT4) ir trijodtironiną (LT3), kuriuos reguliuoja hipofizės gaminamas tirotropinas (TTH). Tirotropinas skatina skydliaukę išskirti reikiamą hormonų kiekį. Sutrikus šių hormonų gamybai, atsiranda hipotirozė (kai hormonų gamyba sumažėja) arba hipertirozė (kai hormonų perteklius). Hipotirozės atveju pasižymi simptomai kaip nuolatinis šalčio jausmas, sausėja oda, plaukų slinkimas, svorio didėjimas, energijos trūkumas, vidurių užkietėjimas, o hipertirozei būdingas padidėjęs neramumas, prakaitavimas, svorio kritimas, širdies permušimai ir kiti simptomai.
Gydytojas Svajūnas Barakauskas pabrėžia, kad dažnai nustatoma subklininė hipotirozė, kai tirotropino kiekis kraujyje būna padidėjęs, tačiau laisvojo tiroksino ir trijodtironino koncentracija išlieka normali. Tokiais atvejais pacientai gali jausti lengvus sutrikimus arba iš viso nejaučia simptomų, todėl būtina atidžiai sekti situaciją, nes skubus vaistų skyrimas ne visada yra reikalingas.
Žiemos poveikis skydliaukei
Įdomu tai, kad skydliaukės hormonų lygis organizme kinta priklausomai nuo metų laiko. Tyrimai, atlikti Japonijoje ir Kinijoje, patvirtina, kad tirotropino koncentracija kraujyje būna aukštesnė žiemą ir žemesnė vasarą.
Šis faktas turi aktualumo gydant skydliaukės ligas, nes žiemos laikotarpiu gali būti daugiau atvejų su subklinikine hipotiroze. Tai svarbu gydytojams, kad jie nekiltų per daug diagnozių ir nereikalingo gydymo ypač tais atvejais, kada hormonų rodikliai siejami su sezoniškais pokyčiais.
Žiemos metu organizmas susiduria su stresu, mažesniu saulės apšvietimu, ir dažniausiai pakinta gyvenimo būdas, todėl skydliaukė jaučia didesnį krūvį. Be to, Lietuvoje dažnas jodo stygius dar labiau apsunkina skydliaukės darbą. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai, todėl jo trūkumas gali prisidėti prie hormonų disbalanso.
Kada verta kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus?
Rekomenduojama visiems asmenims, vyresniems nei 35 metai, profilaktiškai pasitikrinti skydliaukės hormonų kiekį ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Ypač svarbu tai daryti tiems, kurie dažnai patiria stresą, dirba intensyviai, persirgo sunkesnėmis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, COVID-19 ar serga lėtinėmis ligomis, tokios kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar psichikos sutrikimai.
Jei šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, vertėtų pasitikrinti visiems artimiesiems. Gydytojas rekomenduoja ne tik atlikti pagrindinį tirotropino, tiroksino ir trijodtironino tyrimą, bet ir ištirti antikūnus prieš skydliaukės audinį (ATPO), nes tai gali padėti tiksliau nustatyti ligos tipą ir parinkti tinkamą gydymo strategiją bei sekti ligos eigą.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad svarbu neskubėti pradėti gydymo, jei rodikliai rodo tik subklinikinius pakitimus, ir rekomenduoja po kelių mėnesių pakartoti tyrimus, vertinant galimą sezoninį hormonų skuoduliavimą. Netinkamas ir nelabai pagrįstas skydliaukės hormonų gydymas gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali paveikti ne tik moteris, kaip dažnai manyta, bet ir vyrus bei įvairaus amžiaus žmones. Laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, todėl svarbu stebėti savo organizmo signalus ir neignoruoti tokių simptomų kaip sausa oda ir plaukų slinkimas, kurie gali būti pirmieji požymiai apie svarbaus organo sutrikimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.