Karo metu natūralu jausti nerimą ir emocinį susijaudinimą, nes tokios situacijos neapibrėžtumo ir nežinomybės sukeltas stresas paveikia kiekvieną iš mūsų. Psichologas Antanas Mockus pabrėžia, kad svarbiausia šį nerimą įsisąmoninti, „matyti“ savo emocijas, tačiau nepasiduoti panikai. Didelis stresas dažnai susilpnina mūsų gebėjimą blaiviai vertinti situaciją, todėl svarbu sąmoningai nepasiduoti impulsui greitai ir impulsyviai veikti.
Krizinėse situacijose dažnai sunku rasti aiškius atsakymus apie būsimus įvykius, todėl psichologas rekomenduoja koncentruotis į tai, ką galime kontroliuoti šiandien. Stiprinant vidinę pusiausvyrą svarbu išlaikyti kasdienės rutinos elementus, kiek tai įmanoma. Taip pat svarbu pripažinti, kad jausmas bejėgiškumo yra natūralus – aplink susidarius nenuspėjamoms ir bauginančioms situacijoms sunku jaustis kontroliuojančiam savo aplinką.
Veiksmų pasirinkimas ir savanorystė
Siekiant sumažinti nerimą ir suteikti savo gyvenimui prasmės, patariama ieškoti būdų, kaip konstruktyviai prisidėti prie situacijos sprendimo. Tai gali būti finansinė parama, savanoriška veikla ar dalyvavimas palaikymo akcijose. Tokie veiksmai ne tik sumažina bejėgiškumo jausmą, bet ir sustiprina bendruomeniškumo jausmą, kuris yra svarbus psichologinei gerovei įtemptais laikotarpiais.
Strateginis elgesys nerimo akivaizdoje
Labai svarbu, anot psichologo, nereaguoti į kylančią sumaištį impulsyviai. Dažnas noras skubiai imtis veiksmų kaip pinigų išgryninimas ar bėgimas iš situacijos gali sukelti papildomą stresą. Vietoje to siūloma išlikti ramiais, nepasiduoti baimei ir vadovautis patikima bei nuoseklia informacija, ribojant žiniasklaidos srautą, jei ji yra prieštaringa ir varginanti emocinius resursus.
Žinios apie tinkamą elgesį ekstremaliose situacijose leidžia jaustis ramiau ir pasiruošus. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos gairės, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui, yra vertingas šaltinis, suteikiantis praktinių žinių ir padedantis įveikti streso reakcijas.
Psichikos sveikatos priežiūra ir pagalba
Jei nerimas tampa nevaldomu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama pasikalbėti su profesionalais – psichologais ar kitais psichikos sveikatos specialistais.
Taip pat patartina dalintis savo jausmais su ramesniais artimaisiais, kurie gali padėti objektyviau įvertinti situaciją ir sumažinti emocinį spaudimą.
Tiems, kurie neturi artimųjų šalia, yra prieinamos emocinės pagalbos tarnybos, tokios kaip „Jaunimo linija“ arba „Sidabrinė linija“ vyresnio amžiaus žmonėms. Tokios paslaugos yra itin svarbios, suteikiant galimybę greitai išsikalbėti bei gauti psichologinę paramą.
Atsipalaidavimo metodai ir dėmesingumas
Be to, svarbu prisiminti atsipalaidavimo pratimus ir dėmesingumu grįstą meditaciją (angl. mindfulness), kurie padeda mažinti susijaudinimą ir emocijų sumaištį. Internetu lengva rasti daug nemokamų praktikų, o mobiliosiose programėlėse galima patogiai įsisavinti šias technikas. Reguliarus dėmesingumas ir atsipalaidavimas stiprina psichinę sveikatą ir padeda išlaikyti vidinę ramybę sudėtingomis aplinkybėmis.
Psichologas Antanas Mockus linki visiems susikaupimo, vienybės ir vidinio nusiraminimo, pabrėždamas, kad nors situaciją reikia atidžiai stebėti, svarbu nepamiršti ir toliau gyventi. Išlaikyti kasdienybės ritmą, rūpintis savimi ir vieni kitais – tai raktas į psichologinį atsparumą bei gebėjimą įveikti sunkius laikotarpius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.