Pūslelinė – tai viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, kurią sukelia Herpes simplex virusas. Šia liga yra užsikrėtę net 80–90 proc. pasaulio gyventojų, tačiau jos pasireiškimas ir protrūkių dažnis yra labai individualus. Kai kuriems pūslelinė pasireiškia tik kartą gyvenime, o kitiems ši infekcija sukelia nuolatinius recidyvus, sukeldama ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį diskomfortą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė akcentuoja, kad pūslelinės protrūkius įprastai išprovokuoja tam tikros aplinkybės, tokios kaip nusilpęs imunitetas, didelis stresas ar intensyvus saulės spindulių poveikis.
Kokie simptomai signalizuoja apie pūslelinę?
Pūslelinę sukelia du pagrindiniai Herpes simplex viruso tipai: HSV-1, dažniausiai apimantis lūpų ir veido sritį, ir HSV-2, kuris dažniau sukelia lytinių organų infekcijas. Liga dažniausiai pasireiškia grupelėmis skausmingų, skaidriu skysčiu pripildytų pūslelių, kurios lydimos niežėjimo, dilgčiojimo ar perštėjimo pojūčio.
Prieš atsirandant matomiems bėrimams, daugelis pajunta pirmuosius požymius – odos paraudimą, perštėjimą ar dilgčiojimą. Pūslelės dažniausiai formuojasi lūpų srityje, tačiau gali paveikti ir šalia esančias vietas – nosies kampučius, skruostus arba kaklą. Lytinių organų pūslelinė dažnai pasireiškia stipriu skausmu, deginimu, niežuliu ir tinimu.
Kaip sklinda pūslelinė ir kaip apsisaugoti?
Virusas labai lengvai plinta per seiles, tiesioginį odos kontaktą ar bučinius. Užsikrėsti galima ir naudojantis bendromis stalo įrankių, kosmetikos priemonių ar rankšluosčių. Pūslelinė gali būti perduodama net naudojant bendrą skustuvą ar kitus asmeninius daiktus, ypač jei ant odos yra mikroįdrėskimų ar pažeidimų.
Nors pūslelinė gali praeiti savaime, tinkamai parinkti vaistiniai preparatai padeda trumpinti gijimo laiką ir užkerta kelią infekcijos plitimui organizme. Rekomenduojama naudoti nereceptinius tepalus, kurių sudėtyje yra priešvirusinio acikloviro – juos reikia tepti kelis kartus per dieną bent penkias dienas iš eilės.
Dažnai pasikartojantiems protrūkiams gydyti gali būti skiriamos ir tabletės. Be to, egzistuoja specialūs pleistrai, kurie ne tik mažina niežėjimą, bet ir apsaugo bėrimus nuo išorinių dirgiklių, mažina vizualinį diskomfortą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pagusdama vaistininkė pataria gydytojo konsultacijos ieškoti, jei bėrimai negyja ilgiau nei dvi savaites, jų daugėja ar plinta į didesnius odos plotus. Taip pat svarbu apsilankyti pas specialistą, jei pūslelinė kartojasi dažnai – keturis ar daugiau kartų per metus, pažeidžia akių sritį, arba jei šie simptomai pasireiškia nėštumo metu. Tokie atvejai reikalauja profesionalaus gydymo ir kruopščios priežiūros.
Kas paskatina pūslelinės protrūkius?
Virusas, esantis organizme, gali būti ramybės būsenoje daugelį metų, kol tam tikri išoriniai ir vidiniai veiksniai suaktyvina jo aktyvumą. Dažniausios priežastys: nusilpęs imunitetas dėl persišaldymo ar ilgalaikių ligų, nuolatinis stresas, stiprus saulės spindulių poveikis, kuris slopina organizmo gynybines jėgas. Be to, pūslelinės išsiveržimą gali paskatinti odos pažeidimai, įskaitant dermatologines ar odontologines procedūras.
Kaip sumažinti pūslelinės protrūkių dažnumą?
Vienas iš efektyvių būdų apsisaugoti nuo dažnų pūslelinės išsiveržimų – stiprinti imunitetą. Pasak vaistininkės, labai svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą, pakankamai ilsėtis ir būti fiziškai aktyviems. Nustatytas vitamino ar mineralų trūkumas gali lemti imuninės sistemos silpnumą, todėl prireikus rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir koreguoti trūkumus.
Taip pat paskutinių tyrimų duomenimis, L-lizino aminorūgštis gali reikšmingai slopinti viruso dauginimąsi. Kadangi organizmas jos pats nesintetina, būtina gauti su maistu arba maisto papildais. Be to, naudinga vartoti vitaminus C, D, A, E, B grupės kompleksus, dažnai derinamus su bičių pieneliu, ežiuole ar gydomųjų grybų ekstraktais, pavyzdžiui, shiitake, kurie labai teigiamai veikia organizmo gynybines funkcijas.
Pūslelinė – liga, kurios visiškai išgydyti nėra įmanoma, tačiau tinkama higiena, atsakas į ankstyvuosius simptomus ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti protrūkių dažnumą bei sumažina ligos sukeliamos žalos mastą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.