R. Badaras – apie mirtiną vaistų derinį: kaip rizikuoja daugybė žmonių

Šiuolaikinė vaistų pramonė neabejotinai gelbėja daugelio žmonių gyvybę ir gerina jų fizinę būklę. Vis dėlto ši pažanga turi ir savo tamsiąją pusę – daug žmogaus sveikatai pavojingų atvejų kyla dėl neatsakingo vaistų vartojimo bei jų derinimo su kitomis medžiagomis, tokiais kaip alkoholis ar narkotikai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas prof. Robertas Badaras atkreipia dėmesį, kad atsiranda vis daugiau gyvybei pavojingų apsinuodijimų, tačiau visuomenė šiai problemai skiria per mažai dėmesio, tarsi tai būtų nematomas, bet labai realus „dramblys“ mūsų gyvenime.

Lietuvoje didėja asmenų, kenčiančių nuo nelegaliai įsigytų cheminių medžiagų, alkoholio, nikotino, kofeino, taip pat migdomųjų ir raminamųjų vaistų poveikio, skaičius. Šių medžiagų vartojimas visuomenėje sukelia didelę finansinę, socialinę ir sveikatos priežiūros naštą, kurios matmenys kasmet auga. Vienas iš didžiausių iššūkių – tai benzodiazepinų vartojimas, kuris Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Problema dar ir ta, kad paaugliai bei nepilnamečiai vis dažniau vartoja raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo, kas kelia papildomą susirūpinimą dėl šios amžiaus grupės sveikatos ateities.

Neatsakingas vaistų vartojimas ir jo pavojai

Prof. R. Badaras pabrėžia, kad net ir dažniausiai vartojamas vaistas – paracetamolis – gali sukelti mirtinas pasekmes, jeigu yra vartojamas neatsakingai. Paracetamolio perdozavimas gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus, pacientas gali patekti į reanimaciją, o kai kuriais atvejais užklupta apsinuodijimų komplikacija baigiasi mirtimi. Todėl labai svarbu prieš vartojimą atidžiai perskaityti vaistų instrukcijas ir laikytis rekomenduojamos dozės.

Ne mažiau pavojingi yra ir įvairūs vaistai nuo kosulio, kurie nėra universalūs: vieni skirti šlapiam, kiti – sausam kosuliui gydyti. Net ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vaistai, įsigyjami be recepto, gali būti labai pavojingi, jei juos vartoti ne pagal paskyrimą arba piktnaudžiauti.

Visuomenėje paplitęs savęs gydymas tabletėmis neturėtų būti laikomas tinkamu sprendimu, nes tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos, ypač jei praleidžiama profesionali medicininė konsultacija.

Nemigos iššūkiai ir migdomųjų bei raminamųjų vaistų vartojimas

Nemiga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurios žmonės neretai griebiasi migdomųjų tablečių. Tačiau ilgalaikis migdomųjų vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių – fizinę bei psichinę priklausomybę. Be to, vaistai iš benzodiazepinų grupės taip pat skiriami nuo nerimo ir panikos atakų, tačiau gydytojo nurodymų nesilaikymas ilgainiui gali sukelti abstinencijos simptomus: galvos, raumenų skausmus, didelį nerimą, dirglumą ir net traukulius ar haliucinacijas.

Skausmo gydymas ir opioidų problema

Į gydytojo profesiją dažnai kreipiasi pacientai, kurie tampo priklausomybę nuo opioidų – skausmą malšinančių narkotinių medikamentų. Opioidų vartojimas kelia didelę riziką, nes negalima staigiai nustoti juos vartoti. Staigus opioidų vartojimo nutraukimas sukelia stiprią abstinencijos simptomatiką, o ilgainiui auga dozių poreikis net mažesniam skausmui malšinti. Dėl to gydymas tampa itin sudėtingas, o paciento gyvenimo kokybė smunka. Be to, opioidai neigiamai veikia ir virškinimo traktą, todėl svarbu tinkamai gydyti šiuos šalutinius reiškinius.

Kofeino priklausomybė: mažiau žinoma, bet reali problema

Pasak specialisto, net nuo kavos ar energinių gėrimų gali išsivystyti priklausomybė. Vienas pacientas, vartojęs dideles dozes kofeino turinčių energinių gėrimų, patyrė abstinencijos simptomus prieš planinę operaciją dėl ilgalaikio organizmo pripratimo prie šių stimuliatorių. Tai rodo, kaip net ir tokiems atrodantiems įprastais dalykais gali būti susiję sveikatos problemos, jei vartojimas nėra kontroliuojamas.

„Girti“ vaistai – mirtino derinio liga

Prof. Badaras pabrėžia dar vieną pavojų – medikamentų ir alkoholio vartojimą kartu. Šis derinys sukelia sinerginį poveikį, kai vaistai ir alkoholis sustiprina vienas kito poveikį, o tai ženkliai padidina apsinuodijimo pavojų. Daug pacientų Lietuvoje vartojimą derina kasdien, nežinodami, kad tokiu būdu vyksta tarsi „choras“, o ne vien individualūs poveikiai. Tai gali baigtis mirtimi.

Apsinuodijimų Lietuvoje mastai ir vartotojų portretas

Dažniausiai apsinuodijimų skyriaus pacientai yra asmenys, vartojantys daug alkoholio arba priklausomi nuo vaistų. Ypač populiarios raminamųjų bei migdomųjų grupės tabletės, kurios labai dažnai apsunkina sveikatos būklę ir sukelia priklausomybes. Nustatyta, kad mūsų šalyje vienam gyventojui tenkantis benzodiazepinų kiekis yra žymiai didesnis nei kaimyninėse šalyse ar net Skandinavijoje.

Dažniausiai priklausomybės nuo vaistų problemai susiduria išsilavinusios moterys, kurios tikisi civilizuotai įveikti gyvenimo sunkumus. Skirtumas tarp lietuvių ir kitų tautų, pvz., vokiečių, yra tas, kad pastarieji vaistus vartoja profilaktiškai, kad nebūtų blogai, o lietuviai – kad jaustųsi geriau. To pasekmė – priklausomybės ir sunki abstinencijos eiga, kartais lydima psichinių ir fizinių sutrikimų.

Gydymo iššūkiai ir ateities perspektyvos

Priklausomybės gydymas dažnai trunka ilgai ir apima įvairias formas. Nors pacientai ligoninėje praleidžia trumpą laikotarpį, terapija trunka maždaug metus ir apima psichologinę bei socialinę pagalbą. Medicininė terapija be motyvacijos pokyčiams dažnai būna nepakankama, todėl gydytojams tenka sudėtinga užduotis kurti paciento norą keistis.

Įdomu, kad medicininės terminologijos pokyčiai padeda mažinti stigma: terminas „priklausomybė“ keičiamas platesniu ir mažiau stigmatizuojančiu terminu „vartojimo sutrikimai“. Tai paverčia šiandieninį požiūrį į gydymą labiau vilties ir atsparumo kupinu, nes gydymas – įmanomas ir reikšmingas.

Kaip teigė XVI a. alchemikas Paracelsas, svarbiausia yra dozė – ji atskiria vaistą nuo nuodo. Ši tiesa ir šiandien yra aktuali kiekvienam, vartojančiam medikamentus. Atsakingas požiūris ir profesionali priežiūra yra būtini siekiant išvengti pavojingų komplikacijų ir saugoti savo sveikatą bei gyvybę.