Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, smarkiai paveikiančia ne tik susirgusiųjų, bet ir visuomenės sveikatos būklę. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius bei Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis pabrėžia, kad šalyje insulto sergamumas išlieka didelis – 2022 metais užregistruota net 8 684 nauji atvejai. Nepaisant tam tikrų gerėjimų, lietuviai insultu suserga gerokai dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai.
Insulto priežastys ir sergamumo kontekstas
Remiantis Europos mastu gautais duomenimis, insultu dažniau sergama šalyse, kuriose gyvenimo kokybė prastesnė, o žmogaus gyvensenos įpročiai nėra sveiki. 2021 m. itin didelis šios ligos paplitimas fiksuotas Rumunijoje, Rusijoje, Sakartvele, Latvijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. Tuo tarpu Šveicarija, Airija, Pietų Europos šalys bei Skandinavijos valstybės pasižymi gerokai mažesniu insulto sergamumu. Profesorius D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad prieš kelis dešimtmečius Suomija, viena iš Šiaurės šalių, buvo panašioje situacijoje kaip šiandien Lietuva, tačiau aktyvios ir nuoseklios visuomenės sveikatos programos padėjo žymiai sumažinti insulto atvejų skaičių.
Profilaktikos svarba ir rizikos veiksnių kontrolė
Vienas pagrindinių būdų sumažinti insulto riziką – kompleksinės ir sisteminės prevencinės priemonės. D. Jatužis pabrėžia, kad norint efektyviai sumažinti insulto atvejų skaičių, būtina nuolat šviesti visuomenę, aiškinti priežastis ir galimus rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, širdies aritmijos, cukrinis diabetas bei netinkami gyvensenos įpročiai.
Amžius ir genetika – tai rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, tačiau kiti, pavyzdžiui, rūkyti, vartoti alkoholį saikingai, išlaikyti sveiką kūno masę, aktyviai sportuoti, tvarkyti miego režimą, kontroliuoti stresą, yra visiškai valdomi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažniausiai žmonės turi ne vieną, o kelis šiuos rizikos veiksnius vienu metu, todėl jų korekcija turi būti visapusiška.
Pacientų įsipareigojimas ir gydytojų vaidmuo
Nors gydytojų rekomendacijos ir yra labai svarbios, didelė dalis prevencijos darbo priklauso nuo paties žmogaus atsakomybės. D. Jatužis pastebi, jog dalis pacientų pasikliauja greitais sprendimais ar reklamuojamais maisto papildais, o ne įrodymais pagrįstais gydymo būdais. Sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos atlieka dalį darbo, tačiau jų patarimus turi aktyviai vykdyti ir pats pacientas, atliekant mitybos, gyvenimo būdo ir vaistų vartojimo pokyčius.
Vienas pagrindinių pacientų problemų – nepilnas arba neteisingas statinų vartojimas, kurie yra medikamentai, mažinantys cholesterolio kiekį ir taip saugantys nuo aterosklerozės procesų. Tyrimai rodo, kad nuolatinis statinų vartojimas žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau nepakankama šių vaistų vartojimo disciplina kenkia gydymo efektyvumui.
Modernūs gydymo metodai ir Lietuvos pažanga
Lietuva ženkliai pažengė gydant ūminį insultą. Net ir susirgus šia pavojinga liga, pacientai sulaukia modernios ir efektyvios pagalbos, kuri yra svarbi tiek trombų tirpinimui, tiek kraujagyslių atkūrimui „per kateterį“. Lietuvos insulto centrų tinklas, sudarytas nuo 2014 metų, koncentravo reikiamus išteklius ir gerokai pagerino gydymo rezultatų kokybę, prilygstančią geriausių išsivysčiusių šalių lygiui.
Vis dėlto, kaip pažymi D. Jatužis, geriausia strategija išlieka ligos prevencija. Stiprindami visuomenės sąmoningumą ir propaguodami sveiką gyvenimo būdą, galime ženkliai sumažinti insulto atvejų skaičių ir pagerinti bendrą visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.