Klaipėdos regiono gyventojai pastaruoju metu pastebi neįprastą reiškinį — pakelėse ir priemiesčiuose gausu ruduojančių, dalinai nudžiūvusių pušų ir eglių. Dalis medžių pasirodo nudžiūvę ar pavienėmis šakomis parudavę iki tokio laipsnio, kad praeiviai ir vairuotojai sunerimsta dėl galimų miškų problemų.
Specialistų įžvalgos: ne visada liga ar kenkėjai
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis pažymi, kad šiemet ruduojančių spygliuočių pastebima gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Pasak specialisto, šį reiškinį galėjo lemti keli veiksniai, susiję su žiemos sąlygomis ir kelių priežiūra.
„Darome prielaidą, kad pakelėse ruduojantys medžiai yra nukentėję nuo druskos, kuri šią žiemą dėl ypatingų sąlygų ir gausių kritulių buvo gausiai barstoma. Važiuodami regioniniais keliais taip pat pastebime, kad prie sodybų augančios tujos yra nurudavusios iki tvorų viršaus. Taip atsitiko dėl to, kad žiemą nuo sniego atsispindėjusi saulės radiacija medžius tiesiog nudegino.Nesakyčiau, kad tai būtų kokie kenkėjai ar medžių liga”, – priežastis vardijo T. Zaleckis.
Ši citata pabrėžia, jog ruda spalva nebūtinai reiškia infekciją: dažnai tai mechaninis arba fiziologinis pažeidimas, sukeltas druskos, šalčio ir intensyvios saulės spinduliuotės sąveikos.
Kaip radiacija ir druska veikia medžius?
Druska nuo kelių tirpsta ir pasiskirsto dirvožemyje, sukelia šaknų sistemos streso būklę: sumažėja vandens įsisavinimas, sutrinka maisto medžiagų apykaita ir ilgainiui spyglių bei šakų audiniai praranda gyvybingumą. Kartu sniego paviršiaus baltumas didina saulės spindulių atspindį — spygliuočių adatos ir kamienai patiria intensyvesnę ultravioletinių ir matomų spindulių ekspoziciją, kas ypač pavojinga ankstyvą pavasarį, kai medžių audiniai dar nėra pilnai atsistačiusios atsparumo.
„Jei matome pavienes nurudavusias šakas, jaudintis nereikia – medis atsigaus, jei medį numarino didžiulis kiekis druskos, jį teks šalinti, nes druska sukelia negrįžtamus pažeidimus”, – pastebėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas.
Ką daryti gyventojams ir institucijoms?
Praktiniai veiksmai gali sumažinti tolimesnius nuostolius: pakelėse nukentėjusius medžius šalina kelių priežiūros tarnybos, o urėdijos specialistai rūpinasi miškuose esančiais medžiais. Vietos gyventojams rekomenduojama stebėti sodybų augalus, laiku genėti nudžiūvusias šakas ir, esant galimybei, apsaugoti augalus nuo tiesioginio druskos poveikio — pavyzdžiui, neužversti kelkraščiuose esančių augalų sniegu, mažinti druskos barstymą aplink želdinius arba naudoti alternatyvius barstymo sprendimus.
„Šį pavasarį tikrinome medžius kovo mėnesį, valstybiniuose miškuose situacija nėra sudėtinga. Kalbu ne tik apie nudžiūvusius, bet ir audrų išvartytus medžius. Parudavusių medžių šalikelėse yra žymiai daugiau, bet jie nėra sergantys, tik pažeisti aplinkos sąlygų”, – konstatavo specialistas.
Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu planuoti atsparių rūšių sodinimą šalia kelių, gerinti drenažą ir mažinti cheminių barstiklių kiekį tose zonose, kur jų poveikis želdiniams yra labiausiai juntamas. Tokios priemonės padės išsaugoti medžių gyvybingumą ir užtikrinti saugesnę bei estetiškesnę pakelę gyventojams bei keliautojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.