Generolo Alekso Grinkevičiaus teiginiai Berlyno aviacijos parodoje ILA, perteikti žiniasklaidoje, akcentuoja vieną pagrindinių NATO atgrasymo principų: Rusija suvokia, kad tiesioginis karinis konfliktas su Aljansu būtų per brangus ir netoleruotinas. Toks vertinimas grindžiamas kolektyvine gynyba, sąjungininkų pajėgų pasirengimu ir technologinėmis bei taktinių pranašumų formomis, kurios kartu sudaro sudėtingą atgrasymo mozaiką.
Ką sakė NATO atstovas
Per diskusiją generolas teigė nuolat analizuojantis žvalgybos informaciją ir nematantis požymių, kad Kremlius siektų tiesioginio karinio konflikto su Vakarais. „Rusija nesiekia konflikto… Jie supranta terminą „gynybinis aljansas“ ir supranta, kad mes turime nemažai asimetrinių pranašumų“, – pabrėžė A. Grinkevičius. Ši frazė atspindi NATO pasitikėjimą, jog Aljanso vienybė ir gebėjimas reaguoti atgrasys net ir tuos aktorius, kurie vertina karinį konfrontavimą kaip galimybę.
Generolas taip pat išskyrė, kad pagrindinis tikslas yra padaryti bet kokį Rusijos išpuolį „nepriimtinai brangų“: „Užduotis yra užtikrinti, kad Rusija suprastų: jei jie mėgins ką nors daryti Baltijos šalyse, jiems nepavyks. Kadangi jie žino, jog jiems nepasiseks, jie nesiryš nieko panašaus imtis“, – sakė A. Grinkevičius. Tokia pozicija remiasi priešprieša ne tik karine, bet ir politine bei ekonomine sankcija mechanika, kuri kartu su gynybos priemonėmis formuoja visapusišką atgrasymo strategiją.
Praktinis kontekstas ir sąjungininkų veiksmai
Pastaruoju metu Aljansas susiduria su iššūkiais: aptariami JAV modeliai, kur dalis karinių pajėgų būtų laikomos rezerve ir dislokuojamos per skirtingus laikotarpius (10, 30 arba 180 dienų), kas kelia klausimų dėl reagavimo greičio. Baltijos valstybės baiminasi, kad toks modelis galėtų sukurti spragų atgrasymo sistemoje ir sumažinti nuolatinį buvimą regione. Vis dėlto NATO atstovai, tokie kaip A. Grinkevičius, tvirtina, kad dabartinis saugumo modelis išlieka patikimas, o sąjungininkų pajėgos yra aukšto kovinio pasirengimo lygio: „Kai žmonės manęs klausia: ar esate pasirengę kautis jau šiandien?
Be jokios abejonės“, – teigė A. Grinkevičius.
Be strateginių pareiškimų, realus saugumo kontekstas rodo ir praktinius veiksmus: registruojami incidentai su Rusijos bepiločiais, pavyzdžiui, „Geran“ tipo drono kritimas Rumunijoje, o Rumunija pradėjo bandymus su dronų-perėmėjais „Merops“. Tuo tarpu Latvija stiprina pasienio infrastruktūrą — įrengia prieštankinius griovius ir vadinamuosius „drakono dantis“, kad pagerintų savo gynybinę padėtį.
Visi šie elementai – politinis pasislinkimas, kariniai gebėjimai, technologinės priemonės ir regioninė infrastruktūra – kartu kuria sudėtingą, bet tvirtą atgrasymo tinklą, kuris, pasak NATO vadų, leidžia manyti, kad tiesioginė invazija į Baltijos šalis šiuo metu yra mažai tikėtina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.