Savaitgalį patyrėte traumą? Kada gydytis namuose, o kada kreiptis į gydytoją

Sugrįžus pavasariui ir didėjant fiziniam aktyvumui dažniau pasitaiko smulkesnių traumų: patempimų, sumušimų, nubrozdinimų ar įsipjovimų. Tinkama pirmoji pagalba gali sumažinti skausmą, patinimą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Žemiau – pagrindiniai principai, kada galite gydytis namuose ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Šaltis – tinimui ir skausmui malšinti

Šaltis yra viena iš pirmųjų priemonių, taikomų po smulkių traumų. „Jeigu pasitempėte čiurną ar riešą, susitrenkėte ar patyrėte traumą nukritę, dažniausiai sužeista kūno vieta gali parausti, pradėti tinti, atsirasti skausmas. Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti šaldančias priemones – šaldantį gelį arba paketą, o jei neturite jų šalia, gali praversti paprasčiausiai į rankšluostį suvyniotas šaldytas maisto produktas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Šaldyti rekomenduojama pirmąsias 24–48 valandas: apie 15–20 minučių kelis kartus per dieną, darant intervalus. Taip mažinama audinių temperatūra, sumažėja vietinis uždegimas ir skausmas. Svarbu vengti tiesioginio kontakto šaldymo priemonės su oda – visada suvyniokite ledą į rankšluostį ar kitą apsaugą. Šaltis taip pat dera su poilsio, suspaudimo ir pakėlimo principais (RICE). „Pirmosiomis dienomis po traumos pasaugokite save. Venkite didelio fizinio aktyvumo su šia kūno dalimi, o jei įmanoma, galite ją laikyti aukščiau širdies lygio. Visgi, jei skausmas labai stiprus, o tinimas didėja, verta kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų, ar nepatyrėte rimtesnio sužeidimo, pavyzdžiui, kaulo lūžio“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.

Šiluma – raumenų įtampos atpalaidavimui

Šiluma naudinga ne iš karto po traumos, o vėlesnėse stadijose, kai praeina ūmus uždegimas ir tinimas. „Visų pirma norisi pabrėžti, kad šildančių priemonių jokiu būdu negalima naudoti iškart po traumos – nukritus ar susitrenkus. Jei po traumos kūno vieta vis dar karšta, patinusi ar pulsuojanti, jos nešildykite. Tokiu atveju šiluma gali tik sustiprinti uždegimą.

Šildomieji tepalai, pleistrai ar kompresai dažniau yra naudojami po didesnio fizinio aktyvumo sukeltam raumenų skausmui malšinti, esant nugaros ar kaklo įtampai“, – pabrėžia vaistininkė T. Gečienė.

Šiluma plečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir gali pagreitinti audinių atsistatymą bei sumažinti raumenų įtampą. Naudokite šildymo priemones atsargiai: karštas kompresas, šiltas vonios ar šildantis pleistras – tik tuomet, kai nėra aktyvaus uždegimo. Žmonėms su cukriniu diabetu ar jutimo sutrikimais būtina būti atsargesniems dėl nudegimų rizikos.

Nubrozdinimai, įpjovimai ir kada kreiptis į gydytoją

Nubrozdinimai ir smulkios žaizdos dažnai gali būti tvarkomos namuose. „Jeigu žaizda nėra itin gili, pakanka nuplauti ją po tekančiu vėsiu vandeniu, dezinfekuoti ir uždengti pleistru. Tuo tarpu esant gausesniam kraujavimui, reikėtų žaizdą nuplauti ir stabdyti kraujavimą ją užspaudžiant marline servetėle. Sustojus kraujavimui, žaizdą dezinfekuokite, subintuokite arba užklijuokite steriliu tvarsčiu. Jei sustabdyti kraujavimo nepavyksta, būtina kreiptis į gydytoją“, – įspėja vaistininkė T. Gečienė.

Kreipkitės į gydytoją, jei žaiza yra labai gili, yra didelis smūgio sukeltas pažeidimas, matomas kaulo išlinkimas, nuolat kraujuoja arba jei atsiranda raudonas ruožas, pūlingas išskyrimas, karščiavimas ar didėjantis skausmas. Taip pat svarbu pagalvoti apie stabligės skiepą, jei praėjo ilgai nuo paskutinio skiepijimo ir žaiza gili.

Praktiniai patarimai ir prevencija

Turėkite pirmosios pagalbos rinkinį: antiseptiką, sterilius tvarsčius, elastinį tvarstį, ledą ar šaldantį gelį, pleistrus ir skausmą malšinančius vaistus. Esant stipriam skausmui, trumpalaikiai paracetamolio arba ibuprofeno preparatai gali padėti, tačiau jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos sutrikimų, pasitarkite su gydytoju. Prevencijai – tinkama avalynė, apšilimas prieš fizinį krūvį ir palaipsniui didinamas aktyvumas sumažins traumų riziką.