Šeštadienį Prancūzijos Limožo mieste vykusios demonstracijos peraugo į smurtinius susirėmimus, per kuriuos riaušininkai padegė istorinę rotušę (Hôtel de Ville). Užsiliepsnojus 143 metų senumo pastatui, nuo liepsnų nukentėjo centrinė kampanilė – 43 metrų aukščio laikrodžio bokštas, kuris apsivertė ir sugriuvo, o internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose girdėti šūksnius ir paminėjimus, kai bokštas griūna.
Gaisro eiga ir žala
Pasak liudininkų ir reporterių, protestai Limože sutraukė tūkstančius žmonių, tačiau vos artėjant demonstracijos pabaigai grupė veidus prisidengusių asmenų užpuolė rotušės pastatą. Užpuolikai pradėjo nuo savivaldybės policijos automobilio padegimo, vėliau išdaužė langus ir įsiveržė į vidų, kur pirmame aukšte uždegė ugnį. Gaisras greitai išplito į pastato sparnus ir stogą, todėl ugniagesiai ilgą laiką kovėsi su liepsnomis ir bandė užkirsti kelią visiškam pastato sunaikinimui.
Įvykio akivaizdoje susirinko šimtai miestelėnų, o vietos tarybos darbuotojai ir pareigūnai liko sukrėsti tiek materialinės, tiek kultūrinės žalos mastu. Vėliau leidinys „ici Limousin“ pranešė, kad sugriuvo kampanilė – vienas iš atpažįstamiausių rotušės architektūrinių elementų.
La mairie de Limoges s’effondre… 🥹 Classé monument historique, le bâtiment existait depuis 150 ans (1876) https://t.co/UW3Ej8UNm3
— Destination Télé (@DestinationTele) October 17, 2026
Istorinis kontekstas
Limožo rotušė buvo pastatyta 1879–1883 m. pagal architekto Charles-Alfred Leclerco projektą ir laikyta vienu iš miesto reprezentacinių pastatų. Jos fasadą puošė skulptūros, mozaikos, didelis laikrodis, o viduje buvo reprezentacinės salės ir sienų tapybos darbai. Pastatas oficialiai atidarytas 1883 m. liepos 14 d., tad jam buvo 143 metai. Gaisras kelia rimtą pavojų ne tik statiniui, bet ir miesto istorinės atminties dalims, kurių atkūrimas reikalauja laiko, lėšų ir specialistų.
Protestų fone – smurtas ir politinės reakcijos
Gaisras Limože buvo vienas iš daugelio smurtinių incidentų, užfiksuotų visoje šalyje.
Į gatves išėjo apie 550 tūkst. žmonių, protestavusių dėl pragyvenimo išlaidų ir švietimo problemų; Paryžiuje jų skaičius siekė apie 110 tūkst. Policija pranešė sulaikiusi daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, o 150 pareigūnų buvo sužeisti. „Stebuklas, kad aukų skaičius nebuvo didesnis. Atėjo laikas pasirinkti pusę – arba Respublikos, arba riaušininkų“, – BRM sakė S. Lecornu.
Vyriausybės ir politikų pasisakymai buvo aštrūs: „Tie, kurie niokojo turtą, užpuolė administracines įstaigas ar verslo objektus arba plėšikavo, net ir mūsų rotušėse, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti“, – vėliau socialiniame tinkle X pridūrė S. Lecornu. LSU licėjaus mokinių atstovybės vadovas Ryadas Rani Paryžiuje žurnalistams pareiškė: „Vyriausybė dreba, ir ji pagrįstai dreba, nes kai prancūzai supyksta, jie nesiliauja.“
Demonstracijų valdymas sulaukė ir tarptautinės bei vietinės žmogaus teisių organizacijų kritikos dėl policijos jėgos naudojimo, ypač atsiradus incidentams, kai jaunimas patyrė sunkių traumų. Tolesni teisėsaugos veiksmai, atstatymo darbai ir kaltinimai bus pagrindiniai šio įvykio padariniai artimiausiomis savaitėmis.