Po vidaus reikalų ministro ir viešojoje erdvėje kilusios diskusijos apie į Lietuvą atvykstančius studentus, kurie ne visuomet lankosi paskaitose, į klausimą atsako vienas iš jų – Klaipėdoje studijuojantis pakistaniečio kilmės jaunuolis. Jo pasakojimas atskleidžia ne tik individualias patirtis, bet ir platesnį kontekstą apie integraciją, mokymosi kokybę bei stereotipus.
Pakistaniečio patirtis ir atsakas į mėtomą etiketes
Abdula Miras, jaunuolis, pasirinkęs finansų studijas Klaipėdos kolegijoje, teigia norintis parodyti, kad visų užsienio studentų negalima dėti į vieną kategoriją. „Žmonės turi suprasti vieną dalyką – ne visi esame vienodi, iš tiesų net penki pirštai nėra vienodi, tad kaip galėtų būti vienodi visi žmonės?“ – sako vaikinas. Jo patirtis atspindi dviprasmiškus studentų santykius su vietine bendruomene: nuo pagarbos ir dėkingumo iki netolerancijos ir nereikalingų prielaidų.
Abdula pasakoja, kad jo studijų kelias Lietuvoje prasidėjo netikėtai – jis atvyko neplanuotai, pasirinkdamas alternatyvą po problemų su dokumentais. Nors iš pradžių kursas turėjo apie 30 studentų, dabar jų liko 16, o tarp jų yra ir kitų tautybių atstovų. Jaunuolis pabrėžia: jis nepraleidžia paskaitų, gavo stipendiją už geras pažymius ir stengiasi derinti mokslus, o ne ilgalaikį sezoninį darbą, kuris trukdytų studijoms.
Kokybės, kontrolės ir integracijos klausimai
Diskusijoje dalyvauja ir pareigūnai: apie problemas viešai kalbėjo vidaus reikalų ministras. „Aukštosios mokyklos jų net fiziškai nemato, ir ta kontrolė yra nepakankama. Aš manau, kad tas kelias turi baigtis, kuomet kai kurios aukštosios mokyklos iš to uždirba, bet Lietuvoje tas vaizdas ir kuriasi, kad tų migrantų yra daugiau, negu iš tiesų deklaruojama“, – sakė ministras. Ši kritika atkreipė dėmesį į galimą piktnaudžiavimą studijų vizomis ir į studentų darbo suderinamumo su studijomis problemas.
Tuo tarpu Abdula atkreipia dėmesį į kitą – studijų kokybės – aspektą. Jis kritiškai vertina kai kurių dėstytojų naudojamus pasenusius mokymo metodus ir medžiagą: „Kai kurie dėstytojai naudoja skaidres, kurias naudojo ir 2017 ar 2018 metais.
Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė – turėtume žengti koja kojon su laiku.“ Jaunuolis taip pat atkreipia dėmesį į kalbos barjerą, kai kurių dėstytojų anglų kalbos žinias ir praktikos stoką.
Be praktinių priekaištų, Atsiranda ir socialinių iššūkių – kartais užsieniečiai susiduria su nemaloniomis pastabomis ar stereotipais. Abdula pasakoja apie incidentą renginio metu, kai viešai užkrautos negatyvios etiketės visai bendruomenei. Tačiau jis pabrėžia, kad yra ir daug pozityvių pavyzdžių: dėstytojai, kurie stengiasi, ir studentai, kurie vertina tarptautinę įvairovę.
Ši diskusija atskleidžia būtinybę subalansuotai spręsti kontrolės, švietimo kokybės ir integracijos klausimus: griežtesnės priėmimo taisyklės be studijų turinio gerinimo ir socialinės paramos rizikuoja nuskriausti tuos, kurie atvyksta mokytis nuoširdžiai.