Klausos gebėjimas yra vienas svarbiausių žmogaus jutimų, leidžiantis megzti ryšius su aplinka ir kitais žmonėmis. Tačiau daugelis nepakankamai susimąsto apie klausos apsaugą, nors jos praradimo pasekmės gali būti itin rimtos. Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas, otorinolaringologas-otochirurgas profesorius Eugenijus Lesinskas atskleidžia, kad bene dažniausia klausos nusilpimo priežastis yra triukšmas.
Triukšmo poveikis klausos sveikatai
Pasak profesoriaus, klausos funkciją gali pažeisti ne tik triukšmas, bet ir aplinkos tarša, kai kurie medikamentai bei virusinės infekcijos. Tačiau triukšmas išlieka lemiamu veiksniu, kuris dažniausiai lemia klausos praradimą. Triukšmo poveikis priklauso nuo jo intensyvumo bei trukmės – tiek trumpalaikiai, labai garsūs įvykiai, pavyzdžiui, sprogimai, tiek ilgesnį laiką trunkantis nuolatinis triukšmas pramoninėse aplinkose be apsaugos priemonių gali sukelti klausos nervų ląstelių pažeidimus.
Laisvalaikio metu klausai taip pat padaryti žalos gali garsios veiklos, tokios kaip įtemptas muzikos klausymasis per ausines. Profesorius atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliai dažnai muziką girdi labai garsiai, todėl tai jau buvo pavadinta „paauglių pandemija“. Garsumo lygis dažnai parenkamas atsižvelgiant į aplinkos foną, pavyzdžiui, važiuojant triukšmingu troleibusu, kur triukšmas siekia apie 80 decibelų, vaikai muziką leidžia taip garsiai, kad ji būtų girdima virš aplinkos triukšmo, o tai jau gali pakenkti per pusvalandį ar valandą kasdien.
Ką rodo tyrimai ir kaip išvengti klausos praradimo?
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net iki 80 proc. moksleivių muziką per ausines girdi per garsiai. Tai reiškia, kad dalis jų jau gali turėti tam tikrą klausos pažeidimą, nors dar nejaučia akivaizdžių simptomų. Vakaruose maždaug 15 proc. paauglių jau turi pakitusį klausos lygį, o problemos išryškėja vėliau, kai prasideda amžiniai su klausos funkcija susiję pokyčiai, dažnai pasireiškiantys socialiniu neprigirdėjimu.
Profesorius pabrėžia, kad klausos apsaugai svarbu vertinti situacijas individualiai. Pernelyg garsų muzikos klausymąsi galima atpažinti, kai garsą girdi ir šalia esantis žmogus. Dauguma ausinių gamintojų įtaisė garso ribotuvus, kurie apsaugo klausytojus nuo labai stipraus garso, tačiau net ir esant ribojimui, per didelis garsumas ilgainiui žaloja klausą.
Taip pat labai svarbu suvokti kasdienio triukšmo lygį: tyčia girdimas garsas, pavyzdžiui, šnabždesys ar miško ošimas, tesiekia apie 30 decibelų, o įprasta žmogaus kalba – apie 40–50 decibelų. Garsesni garsai, tokie kaip kūdikio verksmas ar šuns lojimas, gali pasiekti 80 decibelų, o garso lygis naktiniuose klubuose gali viršyti 100 decibelų. Net miesto foninis triukšmas apie 60 decibelų, nors ir neakivaizdus, yra pastovus veiksnys, kuris gali prisidėti prie klausos pablogėjimo.
Klausos pažeidimai: ar galima atstatyti prarastą klausą?
Klausos pažeidimai gali būti tiek staigūs, tiek lėtiniai. Lėtinis klausos praradimas, kurį sukelia nuolatinis triukšmo poveikis, dažniausiai yra neišgydomas dėl klausos nervų degeneracijos. Tokių ląstelių cheminės ir fizikinės savybės keičiasi, todėl jos nebekančia tinkamai perduoti garsą. Tačiau staigus klausos praradimas, kuris atsiranda per trumpą laiką, dažnai yra gydomas ir apie 50 proc. pacientų su tokia problema gali būti sėkmingai pagelbėta, ypač jei gydymas pradedamas laiku – geriausia per kelias dienas nuo simptomų atsiradimo.
Profesorius taip pat pasidžiaugė, kad modernios technologijos, tokios kaip kochlearinė implantacija, leidžia atstatyti klausą tiems, kurie prarado girdėjimą abiem ausimis. Lietuvoje šios procedūros yra kompensuojamos, o implantai suteikia galimybę pacientams gyventi visavertį gyvenimą, įskaitant ir vaikus, gimusius su klausos negalia, kurių kasmet Lietuvoje atsiranda apie 20–30.
Kaip saugoti savo klausą kasdien?
Profesorius akcentuoja, kad kiekvienas žmogus turi būti atsakingas už savo klausos sveikatą ir vertinti kiekvieną potencialiai kenksmingą situaciją. Vaikų ir paauglių dalyvavimas triukšmingose laisvalaikio veiklose, pvz., motosporte ar vandens sporte, turėtų būti atidžiai kontroliuojamas tėvų. Nors trumpas 30 minučių buvimas triukšmingoje aplinkoje paprastai yra saugus, ilgalaikis ar itin intensyvus poveikis kelia riziką, ypač tiems, kurių klausos nervas yra jautresnis dėl genetinių priežasčių.
Kasmet Lietuvoje apie tūkstantį žmonių susiduria su klausos sutrikimais, iš kurių dalį galima būtų išvengti tinkamai rūpinantis klausos sveikata ir vengiant kenksmingo triukšmo poveikio. Tad rūpintis klausos apsauga verta jau šiandien – juk gerai išgirsti reiškia gerai gyventi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.