Pastebėjote, kad sulaukus penkiasdešimties sunkiau susikaupti, dažniau pamirštate svarbius dalykus arba nejaučiate ankstesnio gebėjimo greitai ir tiksliai apdoroti informaciją? Tokie pokyčiai dažnai laikomi neišvengiamu amžiaus ženklu, tačiau nereikėtų skubėti per daug viską nurašyti vien tik senėjimo procesui. Atminties silpnėjimas gali būti tik ledkalnio viršūnė, o tikrieji kognityvinių funkcijų pokyčiai gali būti daug sudėtingesni ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pabrėžia, jog smegenys ir atmintis reikalauja nuolatinės priežiūros bei treniruočių, panašiai kaip raumenys. Jie silpsta, kai negauna pakankamai „manėklių“, poilsio ir tinkamos mitybos. Tačiau tinkamas gyvenimo būdas gali ne tik sulėtinti šiuos procesus, bet ir dalinai juos atitolinti ar net iš dalies sustabdyti.
Dėmesio ir atminties sutrikimų priežastys
Dėmesio koncentracijos sumažėjimas ne visada yra susijęs tik su amžiumi. Psichologinės, emocinės ir fizinės būklės, neurologinės ligos, taip pat gyvenimo būdo faktoriai gali daryti įtaką dėmesio ir atminties būklei. Dažniausiai išskiriamos priežastys – nuolatinis stresas, sunkumai valdyti nerimą, depresijos požymiai, nemiga bei netinkamas dienos režimas. Ne mažiau svarbūs ir mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo trūkumas, žalingi įpročiai, socialinio gyvenimo apribojimai bei monotoniška kasdienybė. Be to, darbinė aplinka, kurioje trūksta ramybės ir tvarkos, taip pat gali prisidėti prie kognityvinių funkcijų blogėjimo.
Gyvenimo būdo svarba kognityvinių funkcijų palaikyme
Pirmiausia, norint išvengti rimtų atminties sutrikimų, būtina įvertinti ir keisti kasdienius įpročius. Kiekvieno žmogaus miegas turi būti kokybiškas, o griežtas miego režimas – nuoseklus. Reguliarus poilsis, protinis atsipalaidavimas, meditatyvios praktikos, kaip gilus kvėpavimas ar joga, padeda sumažinti streso lygį.
Subalansuota mityba, geras oro pralaidumas, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas – tai kertinės sveikos smegenų veiklos garantijos. Darbo aplinką rekomenduojama palaikyti tvarkingą ir ramią, o užduotis atlikti nedideliais žingsneliais su pertraukomis, kad būtų išvengta per didelio protinio krūvio. Jei esama nepalankių aplinkos sąlygų, verta drąsiai spręsti jų keitimą. Be to, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų vartoti maisto papildų be aiškios būtinybės ar gydytojo rekomendacijos.
Kognityvinis rezervas – smegenų atsarginė talpa
Smegenys sensta lėtai, tačiau jas galima sėkmingai treniruoti ir stiprinti. Kognityvinis rezervas, kuris yra smegenų gebėjimas atsparumą senėjimui, stresui ar ligoms, formuojasi visą gyvenimą. Jį stiprina įvairios protinės ir fizinės veiklos: mokymasis, sudėtingos užduotys, aktyvus bendravimas su aplinkiniais, kultūrinės veiklos, rankdarbiai, netgi buities darbai, kurie reikalauja mažųjų raumenų koordinacijos.
Rekomenduojama kasdien skaityti knygas, mokytis užsienio kalbų, groti muzikos instrumentu, spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones ar skaičiuoti mintinai. Lankymasis teatre ar kino seansuose, naujų patiekalų gaminimas, fizinis aktyvumas skatina smegenų veiklos išlaikymą ir gerina bendrą kognityvinį foną. Dažnai žmonės daugiau dėmesio skiria širdies ir kraujagyslių sveikatai, tačiau pamiršta, jog smegenų treniruotės yra toks pat svarbus sveiko senėjimo komponentas.
Maisto papildai, kurie gali padėti smegenims
Tinkamas gyvenimo būdas bene svarbiausias kognityvinių funkcijų stiprinimo būdas, tačiau tam tikrais atvejais verta papildomai pasitelkti maisto papildus. Ypač naudingi gali būti ginkmedžio preparatai, kurių poveikis konkrečiai susijęs su smegenų kraujotaka ir atminties gerinimu. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, gerina koncentraciją bei smegenų funkcionavimą.
Omega-3 riebalų rūgštys, taip pat svarbios smegenų sveikatai, gerina neuronų aktyvumą ir mažina uždegimus, kurie gali trukdyti normaliam smegenų veikimui bei atminties funkcijoms. B grupės vitaminai (ypač B1, B6 ir B12), vitamino D ir E, cinko bei magnio trūkumo kompensavimas padeda užtikrinti normalų nervų sistemos darbą. Labai svarbu stebėti vitamino B12 kiekį, nes jo trūkumas neretai sukelia rimtus atminties ir dėmesio sutrikimus. Tačiau reikia pažymėti, kad jeigu B12 lygis yra normalus, papildomas vartojimas nieko reikšmingo nekeičia.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei atminties ar dėmesio sutrikimai tampa nuolatiniai ir rimtai trukdo kasdieniam gyvenimui, o pokyčiai gyvenimo būde nepadeda, metas pasikonsultuoti su specialistu. Tai ypač svarbu, jei kartu atsiranda nuovargis, apatija, nerimas, dirglumas ar emocinis atšalimas.
Šeimos gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę, paskirs reikalingus kraujo tyrimus ir išaiškins galimas priežastis, kurios gali būti susijusios su skydliaukės funkcijos sutrikimais, anemija ar kitomis uždegiminėmis ligomis. Jei reikės, pacientas bus nukreiptas pas neurologą ar kitą specialistą.
Taip pat dėmesio stoka ir atminties sutrikimai gali būti susiję su iki tol nediagnozuotais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, suaugusiųjų dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD). Šis sutrikimas dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali tęstis visą gyvenimą, o suaugusiųjų simptomai dažnai pasireiškia dėmesio praradimu, emociniu jautrumu ir nuovargiu. Tinkama diagnozė ir gydymo planas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir funkcionavimą.
Apibendrinant verta paminėti, kad atminties silpnėjimas po 50-ies neretai būna organizmo signalas, kurio ignoruoti nevertėtų. Kruopštus gyvenimo būdo vertinimas, aktyvus smegenų treniravimas ir profesionali medicininė pagalba leidžia išsaugoti protinius gebėjimus kuo ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.