Nuo antikos laikų žmogaus organizmas vertinamas kaip tarpusavyje susijusi sistema. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad širdies sveikata priklauso ne tik nuo genetikos ar cholesterolio kiekio – daug lemia kasdieniai įpročiai ir kitų organų būklė. Šis straipsnis išsamiai aptaria keturis dažniausiai pasitaikančius elgesio modelius, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir pateikia praktinius patarimus, kaip juos keisti.
1. Netinkama burnos higiena
Burnos ertmės uždegimai, prasta dantų ir dantenų priežiūra gali būti rimtas širdies ligų rizikos veiksnys. Bakterijos iš uždegusių dantenų per kraują gali pasiekti kraujagysles, skatinti uždegiminius procesus ir prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Tokiu būdu kaltininkas ne visuomet yra vien tik cholesterolis – sisteminė infekcija ir uždegimas taip pat silpnina kraujagyslių sieneles.
Kaip elgtis: reguliariai valykite dantis bent du kartus per dieną, naudokite tarpdančių siūlą, o prireikus — tarpdančių šepetėlius. Lankykitės pas odontologą profilaktinėms apžiūroms bent kas pusmetį. Gerindami burnos higieną, sumažinsite uždegimų skaičių ir netgi prisidėsite prie bendros širdies kraujagyslių sveikatos.
2. Per daug druskos
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 gramų druskos per parą sveikiems žmonėms. Daugelis Vakarų gyventojų suvartoja 10–12 g per dieną, o toks perteklius susijęs su aukštu kraujospūdžiu — vienu pagrindinių širdies apkrovą didinančių veiksnių. Natrio pertekliaus rezultatas — vandens sulaikymas, padidėjęs tūris kraujyje ir sunkesnis inkstų bei širdies darbas.
Praktiniai patarimai: mažinkite perdirbtų ir rūkytų produktų vartojimą, skaitykite etiketes, rinkitės natūralius prieskonius (česnakas, citrina, paprikos) vietoje druskos. Didinkite kalio vartojimą per vaisius ir daržoves — kalis padeda šalinti natrio perteklių ir normalizuoti kraujospūdį.
3. Sėdimas darbas ir nepakankamas judrumas
Ilgas sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas išprovokuoja svorio augimą, lipidų apykaitos sutrikimus, gliukozės apdorojimo pokyčius ir kraujospūdžio reguliacijos sutrikimus.
Visa tai skatina aterosklerozę ir koronarinės širdies ligos vystymąsi.
Ką daryti: siekite bent 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę, papildomai įtraukdami dvi jėgos treniruočių sesijas. Net kasdienė 20–30 min. pasivaikščiojimo ryte ar po pietų žymiai sumažina riziką. Svarbiausia – nuoseklumas: šiandieninė mankšta labiau sargauja širdį nei praeities sporto perteklius.
4. Per mažai miego
Miego trūkumas (mažiau nei 6 valandos per naktį) siejamas su didesne išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Miegas reguliuoja hormonų (pvz., kortizolio) išsiskyrimą, gliukozės apykaitą ir uždegiminius procesus. Rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per naktį ir palaikyti nuoseklų miego režimą.
Miego higiena: venkite ekranų prieš miegą, ribokite kofeiną po pietų, susikurkite ramybės ritualą ir užtikrinkite tamsią bei vėsią miego aplinką.
Pagalba iš gamtos ir bendri patarimai
Gyvenimo būdo keitimas yra kertinis žingsnis, tačiau tam tikri augaliniai preparatai gali papildomai padėti: gudobelė, valerijonas, sukatžolė tradiciškai vartojamos širdies ramybėms ir kraujospūdžio reguliavimui. Jei svarstote apie tinktūras ar vaistažolių preparatus, pasitarkite su gydytoju, ypač jei vartojate medikamentus.
Apibendrinant — reguliari burnos priežiūra, druskos vartojimo mažinimas, kasdienis judėjimas ir pakankamas miegas žymiai sumažina širdies ligų riziką. Esant nerimo simptomams ar stipriems skausmams krūtinėje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.