Lėtinė inkstų liga šiandien yra viena iš didžiausių pasaulinių sveikatos problemų, paveikianti daugiau nei 850 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tai rimta būklė, kuri dažnai pasireiškia inkstų nepakankamumu, o esant pažengusiai stadijai – ir pirmalaike mirtimi. Remiantis statistika, lėtinė inkstų liga yra viena iš aštuonių pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, kas rodo šios ligos svarbą ne tik individualiai, bet ir visuomenės lygiu.
Profesorė Inga Arūnė Bumblytė pažymi, kad didžiausią riziką susirgti lėtine inkstų liga turi žmonės, turintys tokių lėtinių ligų kaip diabetas, hipertenzija bei širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat svarbus yra šeimos anamnezės faktorius – jei artimieji sirgo inkstų ligomis, pavojus išauga. Be to, lėtinė inkstų liga kartais išsivysto kaip pasekmė ūminio inkstų pažeidimo, ypač jei šis buvo sunkus ir reikalavo hemodializių. Pavyzdžiui, Kauno klinikose nuo 2001 iki 2017 metų pacientų, kuriems reikėjo pakaitinės inkstų terapijos, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.
Inkstų svarba organizmui
Inkstai atlieka ypač svarbias gyvybines funkcijas – jie šalina iš organizmo toksinus ir perteklinį skystį, reguliuoja mineralų pusiausvyrą, ypač druskų, kalio, rūgščių koncentraciją. Be to, inkstai gamina fermentą reniną, kuris kartu su kitais mechanizmais palaiko normalų kraujo spaudimą, o taip pat dalyvauja vitamino D aktyvavime, kuris svarbus kaulų sveikatai bei imuninei sistemai. Todėl inkstų nepakankamumas turi daugialypių pasekmių organizmui.
3 svarbiausi įspėjamieji ženklai
Kadangi inkstų ligos ilgą laiką gali būti nepastebimos, jas dažnai vadina „tyliosiomis ligomis“. Laiku neatpažinus simptomų, gali išsivystyti sunkios komplikacijos. Pateikiame tris pagrindinius požymius, kurie turėtų būti signalas pasikonsultuoti su specialistu ir atlikti inkstų funkcijų patikrinimą.
1. Pakitę šlapinimosi įpročiai. Inkstų funkcija susijusi su šlapimo gamyba, todėl bet kokie pokyčiai šlapinantis – dažnesnis arba retesnis šlapinimasis, skausmas, deginimo jausmas, šlapimo spalvos ar kvapo pasikeitimai, kraujo priemaišos – yra rimtas ženklas, kad inkstų veikla gali būti sutrikusi.
Šlapinimosi pakitimai gali būti ankstyvas lėtinių inkstų ligų požymis, kurį nereikėtų ignoruoti.
2. Baltymas ir kraujas šlapime. Inkstų pažeidimas dažnai sukelia baltymų praradimą (proteinuriją) ir kraujo atsiradimą šlapime. Todėl ypač svarbu reguliariai, bent kartą per metus, atlikti šlapimo analizę. Rekomenduojama tai daryti ne tik tiems, kurie jau žino turintys rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, bet ir visiems suaugusiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
3. Apatinės nugaros dalies skausmas. Dažnai inkstų ligos gali pasireikšti apatinės nugaros dalies ar šonų skausmu. Šis skausmas gali būti traukiantis, skausmingas arba deginantis. Kartu gali pasireikšti ir kiti ne tokie specifiniai simptomai – sumažėjęs apetitas, skonio pakitimai, galvos svaigimas, nuovargis, odos niežėjimas ar bėrimas. Šie simptomai rodo, kad inkstų funkcija sumažėjusi ir reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Be šių pagrindinių požymių, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, tokius kaip anemija (nes inkstai dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje) bei šlapimo takų infekcijos požymiai. Laiku nustatyta ir diagnozuota inkstų liga leidžia užkirsti kelią komplikacijų progresavimui ir pagerinti gydymo efektyvumą.
Apibendrinant, inkstų ligos yra sudėtingas ir daugiasluoksnis sveikatos sutrikimas, kuris dažnai vystosi nepastebimai. Todėl labai svarbu nepamiršti reguliarių medicininių patikrinimų, ypač jei priklausote rizikos grupei, stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir nedelsti ieškoti medicininės pagalbos, jei atsiranda minėti požymiai. Taip mes galime išsaugoti sveikus inkstus ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.