Dirbtinio intelekto (DI) modelių ir karo analizės institucijų duomenų sankaupa atkreipė dėmesį į vieną iš strategiškai svarbiausių Europos ruožų – Suvalkų koridorių. Remiantis Karo studijų instituto (ISW) ataskaitomis, įvertintomis aukštos skaičiavimo galios algoritmais, išryškėjo konkretūs laikotarpiai ir scenarijai, per kuriuos priešo veiksmų rezultatas galėtų būti sunkiai atstatomas. Pagrindinė išvada – esant tinkamoms sąlygoms ir taktiniam netikėtumui, koridoriaus užėmimas nebūtų ilgas procesas.
Karinė matematika: ką mato DI?
DI modeliai apjungė žvalgybos duomenis apie Rusijos pajėgų telkimą Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, logistines grandines, šarvuotos technikos judėjimo galimybes bei elektroninės kovos taktiką. Analizė įvertino greitį, kuriuo koncentruotos mechanizuotos kolonos gali persikelti ir užimti kertines komunikacijas, kartu simuliuojant ryšių sutrikimus ir siauresnių kelių pralaidumo ribas. Suvalkų koridorius – maždaug 100 km ilgio sausumos ruožas tarp Lenkijos ir Lietuvos – jau seniai laikomas NATO silpnesne grandimi, o DI prognozės pabrėžia, kad ne teritorinė plėtra, o greita izoliacija yra tikslas.
Scenarijai ir trukmės: nuo 36 valandų iki hibridinio spaudimo
Analizėje išskiriami keli realūs įvykio variantai. „Žaibo“ scenarijuje, jeigu agresorius pasiektų taktinį netikėtumą, neutralizuotų ryšius ir sutrikdytų žvalgybą, fizinis koridoriaus blokavimas pagal DI skaičiavimus galėtų užtrukti apie 36–60 valandų. Kitas variantas – hibridinis spaudimas, kai kibernetinės atakos, energetikos tinklų trikdžiai ir dezinformacija sukurtų pirminį chaosą, leidžiantį pajėgoms susijungti be iš karto aktyvuoto masyvaus NATO atsako. DI taip pat identifikavo „kritinį langą“: artimiausi 2–3 metai gali būti ypač pavojingi, kol Vakarų gynybos pramonė nepasieks reikiamo mobilizacijos ir gamybos pajėgumo.
Analizė pabrėžia ir kitas svarbias dimensijas: logistikos grandinių trapumą, kelius ir tiltus, kuriuos užblokuojus, pajėgų tiekimas tampa sudėtingas, bei elektroninės kovos priemones, kurios gali paliesti tiek ryšių, tiek artilerijos valdymo sistemos efektyvumą.
„Technologijos yra dviašmenis kalavijas“, – teigia ekspertai. DI gali ne tik palengvinti puolimo planavimą, bet ir suteikti pranašumą gynyboje: nuolatinis palydovinis stebėjimas, ankstyvojo perspėjimo sistemos ir gretimos analizės leidžia sutrumpinti reagavimo laiką nuo valandų iki minučių.
Praktinis iššūkis liks politinis ir logistinis: NATO ir šalys narės turi stiprinti ankstyvąją žvalgybą, spartinti karinių atsargų dislokavimą, gerinti kibernetinį atsparumą ir investuoti į greitai judančias pajėgas bei oro stovėjimo priemones. Viena aišku – Suvalkų koridorius išlieka vienu iš „karščiausių“ punktų Europoje, o jo apsauga reikalauja tiek technologinių sprendimų, tiek pažangios koordinacijos su sąjungininkais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.