Artėjant šildymo sezonui vėl paaštrėjo diskusijos dėl to, ar malkomis kūrenami namai prisideda prie oro taršos tiek miestuose, tiek užmiesčiuose, ir ar valdžia imsis griežtesnių priemonių. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad kietojo kuro deginimas išlieka reikšmingu kietųjų dalelių KD2,5 šaltiniu, o savivaldybėms suteikta teisė taikyti vietines apribojimų priemones, jei stebimi viršijimai.
Ministerijos duomenys ir realūs rodikliai
„Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2025 metais kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse neviršijo nustatytos ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginus su 2024 m. duomenimis, metinis vidurkis visose stotyse buvo mažesnis arba nepakito“, – nurodė specialistai. Tuo pačiu fiksuojami epizodai, kai paros ribinės vertės viršijimai padidėja šaltuoju metų laiku, ypač vasario–kovo mėnesiais, dėl transporto ir pakeltosios taršos.
Kokie yra pagrindiniai taršos šaltiniai?
Aplinkos ministerija pabrėžia: „Vienas didžiausių taršos šaltinių yra [transportas], todėl didžiuosiuose miestuose, ypač intensyvaus eismo gatvėse, oro tarša gali būti didesnė. Svarbu pabrėžti, kad oro kokybę lemia keli kartu veikiantys veiksniai: ne tik taršos šaltiniai, bet ir nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (sausos, be stipresnio vėjo šaltos žiemos arba itin karštos vasaros dienos)“.
Vis dėlto nacionalinė statistika rodo, kad namų ūkių kuro deginimas sudaro didelę dalį KD2,5 išmetimų – 2024 m. duomenimis, tai siekė apie 63,4 proc. Todėl medienos deginimas daugeliui savivaldybių lieka reikšminga problema.
Ar uždraudimas yra realus sprendimas?
AM atstovai pabrėžia, kad draudimas kūrenti malkomis nėra efektyviausias vien tikslis sprendimas. „Būtent todėl, pasak AM atstovų, didžiausias efektas būtų pasiektas ne draudžiant šildymą malkomis apskritai, o sparčiau keičiant senus, neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius, didinant pastatų energinį efektyvumą, mažinant transporto sektoriaus taršą, rūpinantis tinkama kuro kokybe ir kuro deginimo įrenginių bei dūmtakių priežiūra.“
Praktinės priemonės – modernūs 5 klasės krosnelės ir Ecodesign reikalavimus atitinkantys katilai, granulinės sostemos, šilumos siurbliai ir geresnė pastatų izoliacija – gali sumažinti teršalų išmetimus kelis kartus.
Be to, specialistai primena paprastą, bet svarbią taisyklę: „Drėgnas kuras dega neefektyviai, todėl sunaudojama daugiau kuro, išmetama daugiau kietųjų dalelių ir anglies monoksido (smalkių), o šildymo įranga bei kaminai užsiteršia greičiau“, – aiškino specialistai.
Finansavimo galimybės ir gyventojų pasirinkimai
Valstybės parama pakeisti seną įrangą ir įsirengti saulės elektrines ar šilumos siurblius tęsiama – numatytos kompensacijos, kartais siekiančios iki 50 proc., o keičiant katilą į šilumos siurblį vidutinė kompensacija gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Ekspertai pataria sprendimus planuoti išsamiai: ne visuomet pirmiausia verta įsigyti saulės elektrinę ar siurblį – svarbu vertinti viso namo energetinį efektyvumą ir alternatyvų atsiperkamumą.
Galutiniai sprendimai turėtų suderinti aplinkosaugos, energetinio saugumo ir socialinio teisingumo tikslus, o gyventojams svarbu žinoti, kad prisidėti prie švaresnio oro gali kiekvienas tinkamai prižiūrėdamas šildymo įrangą ir rinkdamasis mažiau taršius sprendimus.