Vasaros metu, kai daug laiko leidžiame lauke, poilsiaujame ir aktyviai judame, padaugėja smulkių traumų – nubrozdinimų, pūslių, nutrynimų ir nedidelių pjūvių. Nors daugelis tokius sužeidimus laiko nereikšmingais, jie gali komplikuotis ir netgi sukelti kraujo užkrėtimą, jei nėra tinkamai prižiūrimi. Svarbu ne tik išvalyti žaizdą, bet ir žinoti, kada reikia imtis papildomų priemonių arba kreiptis į gydytoją.
Kaip elgtis su pūslelėmis, nuospaudomis ir nubrozdinimais
Visų pirma – švara. Žaizdą reikia kruopščiai, bet švelniai nuplauti tekančiu vandeniu, pašalinti matomus nešvarumus ir tada dezinfekuoti tinkama priemone. Steriliais pleistrais ar tvarsčiais apsaugota žaizda mažiau rizikuoja užsiteršti. Ypač aktualu tinkama priežiūra vaikams ir aktyviems žmonėms, kurių odos pažeidimai dažnai lieka nepakankamai apsaugoti.
„Pastebiu, kad dažniausiai vasarą didelių rūpesčių žmonėms kelia neprižiūrėtos smulkios žaizdelės, ypač – avalynės teikiami „malonumai“: nutrynimai, nuospaudos, pūslės.
Žmonės į nedidelį kraujavimą ar iškilusią pūslę žiūri aplaidžiai ir mano, kad tai nesukels rimtų pasekmių, tačiau reikėtų suprasti, kad netinkamai prižiūrimos ir blogai išvalytos net ir mažiausios žaizdos gali supūliuoti, infekcija gali išplisti į gilesnius audinius ir sukelti netgi kraujo užkrėtimą“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rasa Proscevičienė.
Pleistrai ir dezinfekcija: ko verčiau imtis
Specialistai rekomenduoja naudoti patikimus dezinfekavimo preparatus ir sterilius pleistrus. Jei pūslė pratrūksta ar ją pritrinate, svarbu purkšti dezinfekuojamąją priemonę, leisti žaizdai nudžiūti ir užklijuoti pleistrą. Hidrokoloidiniai pleistrai ypač praverčia gydant trintiis ir drėgnas nuospaudas – jie suformuoja apsauginę plėvelę, sugeria išskyras ir mažina sužeidimo skausmą.
„Pritrynus pūslę, odą reikia papurkšti dezinfekuojamąja priemone, leisti jai nudžiūti ir užklijuoti specialų pleistrą, gydantį nutrynimus.
Geriausia naudoti patobulintus hidrokoloidinius pleistrus, apsaugančius nuo drėgnų nuospaudų atsiradimo ir sugeriančius žaizdos išskyras. Tokie pleistrai suformuoja apsauginę plėvelę odos paviršiuje, akimirksniu nuramina skausmą, nepraleidžia vandens, nešvarumų, mikrobų ir apsaugo nuo infekcijų. Hidrokoloidinį pleistrą ant dezinfekuotos odos galima palikti užklijuotą kelias dienas – kol jis pats atsiklijuos“, – pasakoja R. Proscevičienė.
Kada nerimauti ir kreiptis į gydytoją
Vertinkite kraujavimo pobūdį: jeigu nesate ant kraują skystinančių vaistų ir neturite krešėjimo sutrikimų, nedidelis kapiliarinis kraujavimas dažniausiai sustoja per kelias minutes ir užtenka dezinfekcijos bei sterilaus pleistro.
„Jei žmogus nevartoja kraują skystinančių vaistų ar neturi krešėjimo sutrikimų, negausus kraujavimas, kuomet kraujas teka – „rasoja“ – iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų), nėra pavojingas. Dažniausiai kraujas per kelias minutes sukreša ir žaizdą pakanka dezinfekuoti antiseptiniu purškalu bei užklijuoti steriliu pleistru“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Vis dėlto reikia stebėti infekcijos požymius: paraudimas, patinimas, stiprus skausmas, pūliavimas ar plintanti raudona juosta – tai signalai kreiptis į gydytoją. Taip pat pavojinga, jei atsiranda bendro pobūdžio simptomai – karščiavimas arba, priešingai, netikėtai sumažėjusi kūno temperatūra, silpnumas, greitas širdies plakimas ar sumišimas. Tokie požymiai gali reikšti kraujo užkrėtimą ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
„Atviromis žaizdomis ar pūslėmis, net ir pačiomis menkiausiomis, būti namuose, ar, juolab, lauke, yra tikrai pavojinga. Įvairios infekcijos gali sukelti kraujo užkrėtimą, kurį reikia nedelsiant gydyti. Jei susižeidėte ir pastebėjote, kad žaizda ilgai negyja, jos nesaugojote, nedezinfekavote ar tinkamai neišvalėte, stebėkite savo kūno temperatūrą: apie kraujo užkrėtimą signalizuoja karščiavimas arba, atvirkščiai, – netikėtai sumažėjusi kūno temperatūra. Tuomet nedelsiant reikėtų kreiptis į medikus“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Prevencija
Prevencija yra paprasta: tinkama avalynė, švari ir sausa koja, kojinių naudojimas, reguliarus nagų kirpimas, aplinkos higiena ir laiku taikoma pirmoji pagalba. Atkreipkite dėmesį į vartojamus vaistus bei papildus – kai kurie iš jų skystina kraują ir didina kraujavimo trukmę.
Apibendrinant, net menkas nubrozdinimas vasarą neturėtų būti ignoruojamas. Tinkama priežiūra, dezinfekcija ir apsauga pleistru padeda užkirsti kelią infekcijai, o žinojimas, kada kreiptis į gydytoją, gali išgelbėti nuo rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.