Kasdieninės mitybos sprendimai vaikams turi ilgalaikį poveikį jų augimui, energijai ir bendram vystymuisi. Vaikų maitinimas – ne tik skanaus patiekalo pateikimas, bet ir atsakingas pasirinkimas, pagrįstas mitybos principais bei medicinos žiniomis. Profesorius Vaidotas Urbonas dalijasi praktiniais patarimais, ką vertėtų vengti ir į ką atkreipti dėmesį formuojant vaikų valgiaraštį.
Ar vaikui reikalinga mėsa?
„Vaikams būtina valgyti mėsą, nors žaliavalgių žmonių buvo visais laikais: ir prieš šimtą metų, ir dabar. Pediatrai visame pasaulyje, remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduoja valgyti mėsą.
Nors, pasak kai kurių dietologų, reikėtų valgyti tai, ko organizmui reikia, per prievartą nekišti nei mėsos, nei kitų produktų, – sako prof. V. Urbonas. – Visgi, kitų šalių patirtis (pavyzdžiui, Afrikoje, kur yra maisto trūkumas, vaikams labai greitai pasireiškia geležies, cinko stygius) rodo, kad reikėtų rūpintis tuo, jog nepilnamečių mityboje būtų mėsos produktų.“
Profesorius pabrėžia, kad mėsa yra svarbus geležies ir cinko šaltinis, būtinas augantiems vaikams. Vis dėlto vegetarizmo ar veganizmo pasirinkimas vaikų atžvilgiu gali būti priimtinas tik tuomet, kai kruopščiai planuojamas valgiaraštis ir, esant poreikiui, konsultuojamasi su gydytoju bei atliekami kraujo tyrimai. Tėvai turi žinoti, kokias alternatyvas naudoti ir kaip užtikrinti reikalingų mikroelementų įsisavinimą iš augalinių šaltinių.
Alergijos ir maisto įvedimo laikas
„Reikšmės turi ir tai, kokį maistą vartosime. Pavyzdžiui, ar grynas kruopas, ar rinksimės iš grūdų padarytus miltelius, kurie tirpsta vandenyje. Košes būtina virti namuose ir tik iš natūralių produktų. Taip pat reikėtų vengti naujų maisto produktų, pavyzdžiui, pusfabrikačių, saldiklių, konservantų, skonį gerinančių medžiagų, dūmo skonio medžiagų. Be abejo, alergijai įtakos turi ir žarnyno bakterijos. Šiandien medikai dar negali pasakyti, kas pirmiau atsiranda: žarnyno pokyčiai, o tada alergija, ar atvirkščiai, tačiau viskas labai susiję.“
Ankstesnės nuostatos delsti su naujų produktų įvedimu keičiasi: vis dažniau rekomenduojama pradėti pažintį su tirštu maistu anksčiau (nuo 4–5 mėn.), nes per ilgas delsimas gali padidinti alergijų riziką.
Namų ruošta košė iš viso grūdo, atsargumas su pusfabrikačiais ir maisto priedais – paprasti, bet veiksmingi principai, kurie mažina alergijų tikimybę ir gerina žarnyno mikrobiotos raidą.
Versti valgyti ar kantriai pratinti?
„Nustebsite, tačiau vaikai yra labai konservatyvūs. Yra paskaičiuota, kad vaikui reikia maždaug aštuonis kartus paragauti, kad jis normaliai pradėtų valgyti naujai jo mityboje atsiradusį produktą. Kaip matote, svarbiausia – kantrybė, – pasakoja profesorius V. Urbonas. – Versti tikrai nereikėtų, tačiau pageidautina, kad vaikai nevalgytų vien makaronų ar miltinių patiekalų, nes būtina į savo mitybos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Viena iš priemonių, kaip vaiką pripratinti, – badas.”
Prievarta dažnai sukelia atsakomąjį atsisakymą, todėl geriau taikyti kantrias strategijas: reguliarios valandos, bendras šeimos valgymas, patiekalų įvairinimas ir traukinukas nuo saldumynų bei perdirbtų produktų. Jei vaiko svoris mažas arba nevalgumas nuolatinis, būtina kreiptis į pediatrą ir išsiaiškinti galimas sveikatos priežastis.
Nutukimas ir fizinis aktyvumas
„Mityba turi būti sveika, reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrų, bandeles, miltinius patiekalus, medų, sultis) ir riebalus. Ne ką mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuolatinis sėdėjimas – tai didžiausi priešai. Kaip didinti fizinį aktyvumą? Pradėkite nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad didelis skirtumas netgi tarp to, ar žmogus stovi, ar sėdi. Sėdėjimą reikėtų keisti į sportą. Medikai rekomenduoja, kad vaikas per dieną bent pusę valandos privalo aktyviai judėti. Jokio skirtumo, ar jis eis lankys jam patinkančios sporto šakos būrelį, ar tvarkys namus, ar padės ravėti daržą, ar bėgs ratus stadione – svarbiausia yra 30 minučių skirti intensyviam fiziniam krūviui. Manau, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kuo daugiau vaikščioti, nesinaudoti liftais, vengti nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus. Jei jūsų vaikas turi polinkį į nutukimą, jo laisvalaikį prie ekranų turėtumėte apriboti iki pusvalandžio per dieną“, – įsitikinęs vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.
Apibendrinant: šeimos pavyzdys, sveikas namų maistas, mažiau perdirbtų produktų ir daugiau judėjimo – tai kertiniai žingsniai, padėsiantys apsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti riziką susidurti su anemija, alergijomis ar nutukimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.