Per pastaruosius kelerius metus, ypač po COVID-19 pandemijos, Lietuvoje stipriai išaugo maisto užsakymo į namus populiarumas. Nors patogumas akivaizdus, naujas mokslinis tyrimas kelia klausimų dėl tokio įpročio ilgalaikės įtakos širdies sveikatai. Tyrėjai nustatė ryšį tarp dažnesnio išsineštinio maisto vartojimo ir padidėjusio mitybos uždegimo indekso (Dietary Inflammation Index, DII), kuris siejamas su uždegimo rodiklių augimu ir nepalankiu kardiometaboliniu profiliu.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Analizei panaudoti duomenys iš JAV nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES) 2009–2018 m., įtraukus 8556 dalyvius. Tyrimo dalyviai pateikė maisto vartojimo prisiminimus, atliko laboratorinius tyrimus bei kardiometabolinės sveikatos vertinimus. Analizė, publikuota žurnale Food Science & Nutrition, pateikė tris pagrindines išvadas: didesnis išsineštinio maisto vartojimas atitiko aukštesnius DII balus; didesnis vartojimas sutapo su nepalankiu kardiometaboliniu profiliu (mažesnis „gerasis“ cholesterolio kiekis, aukštesni trigliceridai ir nevalgius fiksuota gliukozė); taip pat pastebėta tendencija link didesnio mirtingumo, nors tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp išsineštinio maisto ir mirtingumo nebuvo įrodytas.
Kas negerai su maistu į namus?
Ekspertai pažymi, kad išsineštinio maisto kokybė labai svyruoja, tačiau dažnai tai yra greitas, daug perdirbto maisto turintis pasirinkimas. „Maistas išsinešti didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ne dėl vieno ingrediento, o dėl nuspėjamo maistinių medžiagų, priedų ir paruošimo būdų derinio, kuris neigiamai veikia kraujospūdį, lipidus, jautrumą insulinui, uždegimą ir endotelio funkciją“, – paaiškino gydytoja kardiologė Jayne Morgan. „Tai apima natrio perteklių, kuris padidina kraujo tūrį bei arterijų standumą, ir nesveikus riebalus, dažniausiai sočiuosius riebalus arba transriebalus, kurie skatina dislipidemiją ir aterosklerozę”, – pridūrė ji.
Taip pat svarbu paminėti porcijų dydį: išsineštinio maisto porcijos dažnai yra didelės, o tai skatina energijos perteklių ir svorio augimą, o tai savaime didina kraujospūdį ir širdies ligų riziką.
Restoranų praktika pakartotinai naudoti aliejus gali didinti oksiduotų riebalų koncentraciją, kurie tiesiogiai pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį.
Kaip sumažinti riziką ir gerinti mitybą
Gydytojai rekomenduoja rinktis Viduržemio jūros ar DASH tipo mitybą, orientuotis į daržoves, vaisius, ankštines daržoves, neskaldytus grūdus, riešutus, sėklas ir sveikus riebalus. „Nors DASH dieta yra plačiai rekomenduojama, aš asmeniškai renkuosi Viduržemio jūros regiono dietą”, – prisipažino J.Morgan. Namų gaminti patiekalai leidžia lengviau kontroliuoti naudingų maistingųjų medžiagų santykį, porcijų dydį bei druskos kiekį. „Maisto ruošimas ir gaminimas užima laiko ir apima tinkamų ingredientų pirkimo procesą”, – pabrėžė J.Morgan. Be to, gydytoja akcentavo: „Būtent natrio ir kalio disbalansas išsineštiniame maiste yra vienas iš stipriausių kraujospūdžio didėjimo veiksnių”.
Praktiniai patarimai: rinkitės patiekalus keptus ar troškintus, užsisakykite padažą atskirai arba mažesniu kiekiu, prašykite mažiau druskos, pridėkite daržovių bei rinkitės pilno grūdo produktus. Jei nėra galimybės gaminti kasdien, stengtis namuose ruoštus patiekalus planuoti bent kelis kartus per savaitę gali žymiai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.