Stresas kasdieniame gyvenime – nuo darbo iki finansinių rūpesčių – neapsiriboja tik emocine našta: ilgainiui jis gali tapti rimta rizikos priežastimi širdies ir kraujagyslių ligoms. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonėms, patiriantiems streso sutrikimus, širdies problemų rizika yra gerokai didesnė, o tai verčia rimtai galvoti apie prevenciją ir kasdienius įpročius.
Ką parodė tyrimai
Vienas didelis Švedijos epidemiologinis tyrimas, lyginęs asmenis su streso sutrikimais ir jų brolius bei seseris, nustatė, kad streso sutrikimų turintiems žmonėms pasitaiko daugiau širdies ir kraujagyslių įvykių — širdies priepuolių, širdies sustojimų ar trombų. Mokslininkai skaičiavo, kad rizika padidėja ženkliai: „Tenka kalbėti apie maždaug 60 proc. didesnę įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką“, – teigė Karolinska instituto mokslininkė Unnur A Valdimarsdottir. Ilguoju laikotarpiu šis padidėjimas tesiasi ir siekia apie 30 proc.
Kaip stresas pažeidžia širdį
Fiziologiniai mechanizmai, kuriais lydi ilgalaikis stresas, yra gerai aprašyti: periodiškai pakylantis pulsas ir kraujospūdis, nuolatinė hormoninė aktyvacija ir imuninės sistemos pokyčiai gali sukelti uždegimą. „Įsivaizduokite, kad einate gatve, tik staiga kažkas iššoka iš už kampo ir jus išgąsdina, – siūlo S. Baconas. – Kas tada nutinka? Jūsų pulsas ir kraujo spaudimas šokteli į viršų. Tai yra ta staigi reakcija.“ Trumpalaikė reakcija gali būti naudinga, tačiau problema kyla, jei tokie šuoliai kartojasi be realios grėsmės.
„Tolydžio besikartojantis nuolatinis stresas sužadina imuninę sistemą ir gali lemti uždegimą“, – aiškina McGillo universiteto medicinos profesorius gydytojas dr. Ernesto Schiffrinas. Uždegimas prisideda prie aterosklerozės vystymosi – arterijų susiaurėjimo ir kietėjimo, kas sumažina kraujo tekėjimą į širdį ir didina infarkto bei insulto tikimybę.
Praktinės priemonės: ką daryti dabar
Nors nėra vienos stebuklingos priemonės, vieningai rekomenduojama keisti kasdienius įpročius. Fizinis aktyvumas – vienas veiksmingiausių būdų mažinti streso poveikį: tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės patiria mažiau psichologinių sunkumų, o komandinės sporto šakos gali suteikti papildomo socialinio palaikymo.
„Manau, kad mankštintis yra tiesiog gyvybiškai svarbu“, – sako E. Schiffrinas.
Kiti svarbūs veiksniai – kokybiški santykiai ir socialinis ryšys: draugų bei artimųjų parama mažina vienatvės ir izoliacijos poveikį. Meditacija ir sąmoningumo praktikos gali reguliariai mažinti įtampą ir net padėti sumažinti kraujospūdį. Mityba taip pat reikšminga: Viduržemio jūros regiono tipo racionas, turtingas vaisiais, daržovėmis, visadaliais grūdais ir žuvimi, palankiai veikia tiek širdį, tiek nuotaiką.
Galiausiai – jeigu stresas perauga į potrauminio streso ar kitus psichikos sutrikimus, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Specialistai gali pasiūlyti terapines priemones, kurios efektyviai mažina simptomus ir ilgalaikę riziką. Nebūtina laukti, kol sveikatos problemos taps rimtos: veikla, palaikymas ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti širdį ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.