Pradėkime nuo žinomos Ezopo pasakėčios apie lapę ir vynuoges: negalėdama jų pasiekti, lapė pareiškė, kad vynuogės rūgščios ir jos nenori. Ši istorija iliustruoja pagrindinį racionalizavimo bruožą — po fakto atsirandantį aiškinimą, kuris gelbsti mūsų savivertę, tačiau toli gražu neatspindi tikros situacijos.
Kas yra racionalizavimas?
Racionalizavimu psichologijoje vadinamas nesąmoningas gynybinis mechanizmas, kai žmogus aiškina savo elgesį, mintis ar jausmus taip, kad jie atrodo logiški ir priimtini tiek jam, tiek aplinkiniams. Išoriškai toks aiškinimas dažnai atrodo racionalus ir pagrįstas, tačiau jis gali būti tik užmaskuotas tikrovės iškraipymas. Racionalizuodami mes sumažiname nerimą, išlaikome savivertę ir susikuriame iliuziją, kad situacija yra valdoma bei suprantama.
Pavyzdžiai iš kasdienybės
Racionalizavimo pavyzdžių galime rasti daugelyje gyvenimo sričių. Vietoje pripažinimo, kad trūksta įgūdžių ar pasiruošimo, lengviau pasakyti: „užduotis buvo kvaila“ arba „vadovas nekonkretus“. Kai mus atstumia, paprastai pasakome: „aš su juo nebendrauju, nes jis nėra įdomus“. Norėdami nuslėpti tikruosius motyvus, galime kaltinti aplinką ar kitus asmenis. Tokiu būdu mes išsaugome savo įvaizdį ir išvengiame nemalonių emocijų.
Pavojai ir ilgalaikės pasekmės
Nors racionalizavimas trumpuoju laikotarpiu palengvina emocijas, ilgainiui jis gali daryti žalos: nuneiginame realias problemas, neįgyjame patirties ir nesimokome iš klaidų, o tai stabdo asmeninį augimą. Tai taip pat kenkia tarpasmeniniams santykiams — jeigu nuolat pateisiname savo elgesį, aplinkiniams tampa sunku pasitikėti mūsų atvirumu ir atsakomybe.
Kaip mažinti racionalizavimą ir grįžti į realybę
Pirmas žingsnis yra pagauti save momento, kai imuosi teisintis. Sustokite ir užduokite sau klausimą: ar tai išties tikroji priežastis, ar tik patogi istorija? Po įvykio neaiškinti visko iškart — palikite laiko išjausti, apmąstyti ir tik tada analizuoti.
Venkite skubotų sprendimų ir leiskite sau būti netobulu.
Racionalizavimas slepia emocijas, todėl jas aiškiai įvardykite: „aš pavydžiu; aš nerimauju, nes nepasiruošiau; aš bijau ir kt.” Atpažinimas padeda mažinti gynybinius mechanizmus ir pradėti dirbti su tikrosiomis priežastimis. Siekiant pokyčio, verta praktikuoti savikontrolę, prašyti grįžtamojo ryšio iš patikimų žmonių ir, kai reikia, ieškoti profesionalios pagalbos — psichoterapija suteikia saugią erdvę atvirai aptarti elgesio modelius ir rasti konstruktyvius sprendimus.
Išvada
Racionalizavimas yra natūrali apsaugos reakcija, tačiau per dažnas jo naudojimas atitolina nuo realybės ir stabdo asmeninį bei santykių augimą. Sąmoningas emocijų atpažinimas, atviras dialogas ir praktiniai įgūdžiai, skirti atsakomybės prisiėmimui, padeda pakeisti pateisinimus į konstruktyvų mokymąsi iš patirties.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.