Karštų orų metu organizmo skysčių pusiausvyra tampa ypač svarbi ne tik fiziniam pajėgumui, bet ir protiniam darbui. Nesunkiai pastebimas nuovargis ar dėmesio blaškymasis gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai, o moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis kūno masės praradimas skysčių sąskaita gali paveikti kognityvines funkcijas.
Tyrimų duomenys apie dėmesio sumažėjimą
Remiantis Gruzijos technologijos institute atliktu tyrimu, kelių valandų aktyvus judėjimas karštyje be pakankamo skysčių vartojimo jau sumažina gebėjimą susikaupti. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms sunkiau atlikti monotoniškas užduotis arba testus, kuriems reikia didelio dėmesio į detales. Sudėtingesni uždaviniai, reikalaujantys problemų sprendimo ir koordinacijos, buvo paveikti labiausiai, o paprastesnės reakcijos užduotys — mažiau.
„Paprasčiausios reakcijos laiką matuojančios užduotys nekėlė sunkumų, net kai dehidratacija sustiprėjo, bet sudėtingiausia buvo atlikti pratimus, kuriems reikia ypatingo dėmesio sutelkimo“, – sakė viena iš tyrimo autorių, mokslų daktarė Mindy Millard-Stafford.
Kiek prarasto skysčio jau kenksminga?
Mokslininkai analizavo daugiau kaip 30 tyrimų, kuriuose dalyvavo keli šimtai žmonių. Duomenys rodo, kad kognityvinių sutrikimų atsiradimo slenkstis gali būti gana žemas: kai kuriuose eksperimentuose dalyviai prarado 1–6 proc. kūno masės dėl dehidratacijos, o reikšmingi sutrikimai dažnai prasidėjo nuo maždaug 2 proc. praradimo. Net tokia, iš pirmo žvilgsnio nedidelė, skysčių netektis gali lemti daugiau klaidų atliekant dėmesio reikalaujančias užduotis.
Simptomai ir rizikos grupės
Pirmieji dehidratacijos požymiai yra troškulys, pykinimas, galvos svaigimas ir galvos skausmas. Jei skysčių netekimas tęsiasi ir jam neuždraudžiama, gali prireikti skubios pagalbos. „Vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė dehidratacijos rizika, nes jų troškulio jausmas dažniausiai būna sutrikęs. Jaunesni vaikai ir kūdikiai taip pat patiria didelį skysčių trūkumo pavojų, nes jų bendras svoris yra mažesnis ir jie greičiau netenka skysčių“, – įspėjo skubiosios medicinos gydytojas Robertas Glatteras.
Prevencija ir saugus skysčių vartojimas
Tinkamas skysčių pusiausvyros palaikymas ir subalansuotas valgymas yra vieni paprasčiausių žingsnių, padedančių apsisaugoti nuo dehidratacijos. Svarbu gerti reguliariai, o ne laukti stipraus troškulio jausmo, ypač karštomis dienomis ar sportuojant. Per intensyvų fizinį krūvį ir gausų prakaitavimą rekomenduojama papildyti ne tik vandenį, bet ir elektrolitus — druskas ir natrį, kad būtų išvengta hiponatremijos rizikos.
Taip pat verta vengti intensyvaus sporto vidurdienį – geriau rinktis rytą arba vakarą, dėvėti šviesius drabužius ir galvos apdangalus bei stebėti rizikos grupes: pagyvenusius žmones, kūdikius ir vaikus. Jei kyla stiprus pykinimas, sumišimas ar sąmonės sutrikimai, būtina kreiptis medicininės pagalbos.
Visuomenės informavimas apie skysčių vartojimo svarbą karštomis dienomis ir darbo vietų pritaikymas (poilsio pertraukos, prieiga prie vandens) gali sumažinti kognityvinių sutrikimų riziką ir pagerinti darbo saugumą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.