Galvos svaigimas yra dažnas nusiskundimas, su kuriuo susiduria tiek vyresni, tiek jauni žmonės. Simptomai gali būti įvairūs – nuo lengvo nestabilumo iki stipraus posūkio pojūčio, kartu pasireiškiančio pykinimu ar net vėmimu. Svarbu atskirti laikinas, nekenksmingas epizodus nuo bet kokių pavojingų būklių, kurios reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Kodėl svaigsta galva?
Galvos svaigimo priežastys gali būti susijusios su vestibuliarinio aparato sutrikimais, kraujotakos problemomis, metaboliniais sutrikimais ar net psichologiniais veiksniais. Vestibuliarinėje sistemoje vidinės ausies pusapvaliai kanalai, užpildyti skysčiu, siunčia smegenims informaciją apie kūno padėtį. Kai skystis ar smulkios kristalinės struktūros juda netipiniu būdu, smegenys gali gauti prieštaringą informaciją ir atsiranda svaigimas.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pasakoja, kad dėl galvos svaigimo dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau simptomus patiria ir jaunesni – ypač dėl įtampos ar vasarą, kuomet organizmas netenka daugiau skysčių.
Pratimai pusiausvyros centrui
Vienas iš būdų mažinti vestibuliarinio sutrikimo simptomus – specialūs pratimai, skirti pusiausvyros lavinimui ir smegenų adaptacijai. Tokių pratimų esmė – sistemingai dirginti vestibuliarinę sistemą, kad ji išmoktų reaguoti tinkamai ir sumažintų klaidingus signalus.
„Teko konsultuoti vyresnę pacientę, kuri skundėsi, kad rytais, staigiai atsikėlus iš lovos, jai ima svaigti galva ir mirga akyse, tačiau tai greitai praeina. Patarėme keltis lėčiau, stebėti kraujospūdį, vartoti daugiau skysčių ir, jei simptomai kartojasi – pasikonsultuoti su gydytoju.
Tuo metu vasarą į vaistinę kreipėsi jaunas vyras, kuris po treniruotės lauke staiga pajuto svaigimą, mirgėjimą akyse ir vos neapalpo. Paaiškėjo, kad nors sportavo kasdien, per treniruotes beveik nevartojo skysčių – tik kavą. Pasiūlėme elektrolitų ir rekomendavome gerti daugiau vandens, nes karštyje dehidratacija ištinka greičiau“, – pasakoja vaistininkė.
„Naudingi ir pusiausvyros lavinimo pratimai – pavyzdžiui, ištiesus rankas stovėti ant vienos kojos 30 sekundžių ar minutę, vėliau – bandyti tai atlikti užsimerkus. Pasitarus su specialistu pratimų sudėtingumą galima palaipsniui didinti, naudojant nelygius paviršius ar specialų pusiausvyros kamuolį“, – paaiškina I. V. Aukštikalnienė.
Papildai, gydytojų konsultacijos ir kada sunerimti
Maisto papildai gali padėti spręsti tam tikrus trūkumus, bet jie nėra universalus sprendimas. „Jei svaigimo priežastis – geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų“, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Staigus ir stiprus svaigimas, lydimas kalbos ar regėjimo sutrikimų, eisenos pakitimų, stipraus silpnumo arba po traumos – tai yra signalai nedelsiant kreiptis pagalbos. „Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Prevencija
Prevencijai svarbu riboti dehidrataciją, reguliuoti vaistų vartojimą, palaikyti stabilų mitybos režimą ir užtikrinti pakankamą miegą. Svarbu atkreipti dėmesį į besikartojančius epizodus ir neignoruoti lydinčių simptomų – tai gali padėti laiku nustatyti rimtesnes priežastis ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.