Svogūnai yra ne tik populiari virtuvės daržovė, bet ir reikšmingas sveikatos šaltinis. Šioje daržovėje gausu mineralų — kalcio, geležies, magnio, kalio, fosforo, mangano ir seleno — bei B grupės vitaminų ir vitamino C. Be to, svogūnai turi daug antioksidantų, tarp kurių išsiskiria flavonoidas kvercetinas ir raudonuosiuose svogūnuose esančios antocianinų grupės. Šios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą, slopina uždegiminius procesus ir gali prisidėti prie lėtesnio senėjimo bei audinių apsaugos nuo laisvųjų radikalų žalos.
Kokias ligas gali paveikti svogūnai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant svogūnus galima sumažinti aukštą kraujospūdį, sumažinti aterosklerozės riziką ir užkirsti kelią trombų susidarymui. Kvercetinas mažina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją ir padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, o sieros turintys junginiai (disulfidai, tiosulfatai ir kiti) turi antimikrobinių ir galimų priešvėžinių savybių. Svogūnuose taip pat randami fruktooligosacharidai — natūralūs prebiotikai, kurie maitiną gerąsias žarnyno bakterijas. Pastarųjų pusiausvyra yra svarbi tiek storosios žarnos vėžio, tiek psichikos sveikatos (pvz., depresijos) prevencijai, nes žarnyno mikrobiota daro įtaką imuninei sistemai ir nervų signalizacijai.
Praktiniai patarimai: kiek valgyti ir kaip laikyti
Svogūnai yra mažai kaloringi (apie 35 kcal 100 g) ir maistingi, tačiau reikėtų saugotis persistengimo. Sveiki žmonės gali suvartoti iki 100 g svogūnų per dieną. Žmonėms su virškinimo trakto ligomis, dideliu skrandžio rūgštingumu, kepenų ar inkstų ligomis, taip pat alergiškiems asmenims rekomenduojama vartoti atsargiai arba pasitarti su gydytoju. Svogūnai netinka ir gyvūnams: šunims tiosulfatai gali sukelti raudonųjų kraujo kūnelių pažeidimą ir hemolizę.
Kaip sumažinti kvapą ir ašaras pjaustant?
Pjaustant svogūną išsiskiria lakus sieros junginys propantialio-S-oksidas, kuris dirgina akis ir sukelia ašaras.
Norint to išvengti galima svogūnus trumpai nuplikyti verdančiu vandeniu ir greitai atvėsinti — taip inaktyvuojami fermentai, atsakingi už dirginančių junginių susidarymą. Kitas būdas — 10 minučių palaikyti svogūnus šaldymo kameroje prieš pjaustant (nors tai gali šiek tiek pakeisti skonį). Taip pat padeda pjaustymas po veikiančiu gartraukiu arba tiesiogiai po tekančiu vandeniu, nes tai atitraukia išsiskiriančius garus.
Norint pašalinti svogūnų kvapą nuo rankų, nuskalaukite jas šaltu vandeniu, įtrinkite druska, tada nuskalaukite ir nusiprauskite muilu su šiltu vandeniu. Po valgio sumažinti burnos kvapą padės petražolės, obuolio riekelė arba paprastas vandens gurkšnis, kuris nuplauna svogūnų likučius nuo liežuvio.
Galutinė žinia — svogūnai turi daug naudingų medžiagų ir gali prisidėti prie širdies bei žarnyno sveikatos, tačiau juos reikia vartoti saikingai ir atsižvelgti į individualias sveikatos būkles. Paprasti kasdieniai triukai padės mėgautis svogūnų nauda be nepageidaujamų kvapų ar ašarų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.