Tyrimas parodė, kad įprasti virtuviniai rankšluosčiai gali tapti bakterijų veisykla, todėl svarbu ne tik jų dažnumas, bet ir naudojimo įpročiai bei priežiūra. Mauricijaus universiteto mokslininkai ištyrė 100 rankšluosčių, naudotų vieno mėnesio laikotarpiu, ir nustatė, kad per tą laiką bakterijų kiekis ant jų padidėjo vidutiniškai 49 procentais. Daugiau nei trečdalyje užkrėstų rankšluosčių aptikta E.coli bakterijų, kurios gali sukelti rimtas apsinuodijimo sukeliamas komplikacijas ypač vyresnio amžiaus ar nusilpusios imuninės sistemos žmonėms.
Kokios bakterijos ir kodėl jos daugėja
Rankšluosčiai dažnai liečiasi su įvairiais paviršiais: indais, rankomis, stalviršiais, žaliais ir žaliai skaidomais produktais ar žaliąja mėsa. Drėgna terpė — palanki augti bakterijoms, o karščio ir drėgmės kombinacija dauginimąsi tik skatina. Tyrėjai pažymėjo, kad ypač daug rizikos susikaupia didelėse šeimose ar ten, kur dažnai ruošiama mėsa. Tokiuose namų ūkiuose vienas rankšluostis naudojamas daugeliui užduočių, todėl vienu metu užteršiama didesnė plotas ir padidėja kryžminio užteršimo tikimybė.
Praktiniai patarimai — kaip sumažinti riziką
Siekiant sumažinti bakterijų plitimą, verta taikyti kelis paprastus, bet efektyvius principus: naudoti atskirus rankšluosčius skirtingoms funkcijoms (rankoms, indams, stalviršiams), keisti juos dažniau ir dažnai skalbti aukštoje temperatūroje. Specialistai rekomenduoja skalbti virtuvinius rankšluosčius ne rečiau kaip kas kelias dienas arba iš karto pakeisti juos, jeigu ant jų pateko žalia mėsa ar kita akivaizdžiai užteršta medžiaga.
Rankšluosčius patartina skalbti 60 °C ir aukštesnėje temperatūroje su įprastu skalbikliu; baltus audinius galima papildomai dezinfekuoti balikliu. Greitai džiūstantys audiniai ar medžiagos, kurias galima reguliariai pakeisti, padeda mažinti drėgmę ir bakterijų dauginimosi sąlygas.
Taip pat praktiška turėti kelių rūšių rankšluosčius arba naudoti vienkartines popierines servetėles jautriems darbams, pavyzdžiui, nuvalyti žalią mėsą ar sultis.
Kam ypač svarbu atkreipti dėmesį
„Didesnėms šeimoms, kurios yra vaikų ar vyresnių žmonių, reikėtų ypač akylai stebėti, kad būtų paisoma higienos virtuvėje“. Ši citata primena, kad higiena namuose tiesiogiai susijusi su šeimos narių sveikata. Imuniteto nusilpimas, mažesni vaikai ir pagyvenę žmonės yra labiau pažeidžiami maisto kilmės infekcijų, todėl jų namuose higienos standartai privalo būti aukštesni.
Apibendrinant: įpročius verta keisti nedelsiant — naudokite atskirus rankšluosčius, skalbkite juos karštame vandenyje, keiskite dažnai ir apsvarstykite vienkartinių priemonių naudojimą jautriems darbams. Tokie paprasti veiksmai ženkliai sumažins maisto užteršimo riziką ir apsaugos šeimos sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.